Punsko ir Seinų krašto jaunųjų kūryba
Daiva Žukauskaitė
***
aš mėgstu tylą
ji pasako daugiau už tūkstantį žodžiųaš mėgstu tamsą
ji atveria akis net akliemsaš mėgstu žvelgti į žmonių akis
jos rodos stiklas
atveria sielos gelmesTYLA - TAMSA - AKYS
gaila jog tamsoj
niekada negaliu įžvelgt žmogaus akių
ŠAUKSMAS
Yra mažytė dalelė manęs,
kuri vis garsiau šaukia
Jos šauksmo negirdžiu
galbūt ir nenoriu girdėti.
Ši dalelė sunkiai sėrga
tačiau aš to pripažianti nenoriu,
Ir vis tamsesnes mintys
temdo mano protą.
Jaučiuosi silpna,
Bet laikas kovoti
Tiktai gaila-jog nebelikouž ką.
***
Esu
Manęs nera
Rytojus išauš
Naktis išnyks
Mano gyvenimas
Praeis
Pasibaigs
Nutruks
Šviesa
Jaučiu šviesą
Tačiau kodėl ji šalta
Onutė Uzdilaitė
***
Pabudau, o tavęs jau nėra.
Iškeliavai angelu virsti
Ir jau nebegrįši.
Naktis tamsi, o aš sapnuoju Tave:
Nuostabiomis akutėmis
Tu žiūri į mane,
Bet ranka Tava jau nebelies manęs.
Pabudau ašarų paplauta.
Prikelt Tavęs nepavyko -
Atleisk, Motin, angele Tu mano!***
Tu gyveni medžių prieglobstyje,
Tu tiki sąžiningumu ir galingumu,
Tu esi laimingas,
Nors gyveni medinėje trobelėje,
Nors tavo kojos mindžioja jotvingių žemę.
Tu visa tai vertini ir gerbi.
Mes lietuviai tavo broliai
Ir tu tai garsiai skelbi...***
Sėdžiu ir klausau,
Atsistoju ir girdžiu
Kaip man už nugaros
Kažkas šaukia
Aš išeinu
Atsigręžtu, bet jau per vėlu,
Tu toli nuo manęs
Ieškai tai, ko aš neturiu.
Sugrįši kažkada -
Bet gaila...
Tada jau aš nežiūrėsiu į tave.***
Išaugo gėlė viena visam lauke,
Bet grožis jos atstojo tūkstantį kitų.
Žiūrėjau į Tave, motin,
Kai Tu, palenkus galvą,
Siuvinėjai baltą staltiesėlę
Ir tikėjai, kad ją dovanosi savo
dukružėlėms.
Žiūrėjau į Tave,
Tarsi matyčiau ten save,
Bet ne, Tu viena,
Tavęs neatstos tūkstantis kitų,
Tu viena nuostabiausia mama.
Alicija Šidlauskaitė
SAULĖS ŠAUKSMAS
Už lango koncertuoja paukščiai.
Jiems įdomūs ranka nepasiekiami aukščiai.
Kitoje melsvo lango pusėje žmogus,
Jis laukia, kol lis lietus.
O kai lietus nuplaus visus vargus,
Suspindės giedra kieme
Ir žmogaus širdyje.
Žmogaus siela bus švari,
O už lango švies saulė skaisti.
Jos spinduliai sušildys žmogų,
Jo sielą ir širdį.
Pakels nuo kėdės susimąsčiusį,
Kažko vis dar laukiantį žmogų
Ir saulė jam garsiai sušuks:
Gelbėk pasaulį, nes jis sugrius!
***
Kokios mielos
Tos keturios sienos.
Sėdžiu viena,
Nes dar diena.Kai ateis naktis,
Sapnai pasklis
Ir būsiu ne viena,
Nes klaidžiosiu sapne.Į sapną vis ateina daug žmonių,
Atneša jie dovanų ir staigmenų.
Aš klaidžioju sapne
Ir šaukiu: Ateikit pas mane!Esu jau su draugais kartu,
Šėlstu ir šoku ratu.
Mums smagu tokiu būriu,
Gera būt visiems kartu.Būt kartu ne tik sapne,
Bet ir klasėj ir suole.
Šėlstam dideliu būriu,
Mums pašėlusiai smagu.
***
Ateis diena,
Kai mūsų nebebus šalia.
Nieks nežino kada nušvis ta diena,
Ta diena, kai būsime kažkur, bet ne čia,
Nebūsim šalia.
Būsim anapus.
O kas mūs laukia anapus?
Ar angelas ties dangaus vartais?
Ar velnias su pragaro durų raktais?
Joks žmogus to nežino,
Bet vis dėlto bijo.
***
Meilė nuostabus jausmas,
Bet kai kada lygi jį skausmas.
Jeigu tau meilėje nepasisekė,
Jausmai pasikeitė,
Savyje turi daugiau skausmo,
Negu to šilto meilės jausmo.
Meilės vietą užima skausmas,
O galvoja pasigirsta šauksmas:
Ne, nenoriu, palik mane!
Bet reikia tramdyt save
Ir kovot su skausmu,
Nors būtų be galo sunku.
Dalicija Grigutytė
MEILEI ATGIMUS
Vieną rytą man pabudus,
Manyje kažkas atgimė,
Tokio keisto, stebuklingo
Aš dar jausmo nejutau.Man papratus būti vienai,
Savo liūdesiu, džiaugsmu
Vis dalintis su oru,
Manyje kažkas atgimė.Netikėtai, bet iš lėto,
Lydint jaudulio dalelei,
Lyg bevystantis žiedelis
Aš iš naujo pražydau.
SkausmasVieną naktį netikėtai atkeliavus,
Paslaptingai nuo seno būtybei,
Pajutau kaip suspaudė man širdį,
Staiga šėlti pradėjo krūtinėj.Tą akimirką priglaudžiau ją,
Pravėrusi jai sielos vartus,
Žinodamą jos skaudu likimą,
Paaukojau jai savo namus.Nusivedusi mane už parankės,
Į tamsos begalines gelmes,
Vertė šokt į ežero dugną,
Šaukė: Tau čia gyvent ne vieta!Paklusau ir įšokau, o tada?
Supratau, kad gyvybė jau geso,
Jog būtybė ši blogio pilna,
Jai paklusti ne vienam nevalia.2005 m.
Mirties akivaizdyPrabuski tu, iš gilaus miego,
Ir negulėki ant šalto sniego.
Juk vakar su manim kalbėjai,
Į tolimą ateitį žiūrėjai.
Nei žodžio atsisveikinimo netaręs,
Guli čionai sustengęs ir suselęs.Prabuski broli, kurio niekad neturėjau,
Su kuriuo tyliais vakarais kalbėjau.
Prabuski mama, tėti, kurie mane auginot,
Jūs, kurie nuo mažens mane mokinot.
Prabuskit seneliai, kurie mane globojot,
Per nerimo naktis, dėl manęs nemiegojot.2005 m.
***Liūdesys,
begalinė tuštuma
kraujuojanti širdis
gili neviltis
kraupios mintys
tamsus kambarys
akys,
pilnos ašarų
draugė-mirtis
ir AŠ.
Laimė
begalinis džiaugsmas
plakanti širdis
atgimusi dvasia
spalvingos mintys
plati erdvė
akys,
kupinos spindesio
draugė viltis
Ir štai,
nauja
AŠ.2005 m. birželio 20 d.