KALBOS UGDYMAS

Kompiuterio metai. Interneto metai. Sunku pasiinformuoti, nepraradus minties, kol naujai nesutvarkysime raidyno. Ne visas dabar vartojamas raides galima perskaityti internete. O be to daug ko negalima suprasti.

Lietuvoje kompiuteriai jau prakalbinami ir lietuvishkai bet...

Kol neinhsivesime inh lietuviunh kalbanh raidhiunh tik lotynishkais rashmenimis, tol internetui sava kalba negalehsime teikti rimtunh tekstunh ir siunhsti rimtos informacijos. Juk ish kur zhinoti, kaip reikia ishtarti zhmogaus vardanh, miesto ar kitanh geografininh pavadinimanh ir pan? Kai lietuviunh moterunh duetas laimehjo plaukimo valtimi trethianh vietanh, pamathiau vienos sportininkehs pavardenh Birute Sakickiene, tada ir pasakojau, kad Biruteh Sakickieneh su kita moterimi laimehjo olimpiadoje bronzos medalinh. Vehliau suzhinojau, kad toji pavardeh yra ish tikrunhjunh Shakickieneh.
Tiesa, Lietuvoje kompiuteriai jau prakalbinami ir lietuvishkai. Bet tai reikia turehti sukurtas programas, kurios kaimuoja. O jeigu nesame Lietuvoje ir geidhiame bendrauti sava kalba? Visada bus mums rimta kliuhtis netiksli rashyba.

Rashybanh galima laikyti tik pagalbine

Thia siunhlomanh rashybanh galima laikyti tik pagalbine. Nehra reikalo ranka laishkanh rashyti kompiuterine sistema. Nehra reikalo jau shiandien Lietuvoje daryti rashybos revoliucijanh - spausdinti knygas tik naujovishkai. Tathiau susisiekti per internetanh ir tekstanh atsispausdinti shiek tiek susitarus buhtunh didhiuleh lengvata. Jeigu pasuose lietuvishkos pavardehs ir vardai bei gimimo vieta buhtunh rashomi tik lotynishkomis raidehmis, Shakickienehs pavyzdys rodo, kad junh nieks pasaulyje bent rashtu nekraipytunh - tai irgi sritis, kur buhtunh efektyvi siuhloma rashyba.

Nesilyginkime su vokiethiais ar prancuhzais, kurie ekonomishkai pajehguhs kalbinti kompiuterius savomis kalbomis. Ir su lenkais negalime lygintis, o ir shie kelia problemanh, kaip pritaikyti savo rashybanh internetui. Tai gera pamoka. Negi ir mes negalime ko nors padaryti pirmi, nelaukdami, kol kiti kaimynai tai pradehs praktikuoti? Thia nereikia jokiunh lehshunh, tik truputehlio proto ir geros valios. Tai ir parodykime tos geros valios ir naudokimehs galimybehmis.

Rashybos tradicijos?

Ar reikia sielotis dehl rashybos tradicijunh lauzhymo? O kokios thia tradicijos? Nosines rashome, nusizhiuhrehjenh nuo lenkunh, paukshthiukus virsh s, z, c pasiehmehme ish thekunh, gailauti buhtunh galima nebent pathios eh. O kanh mes zhinome, kokiunh perspektyvunh sutvbarkytai abehcehlei atsivers dar ateity? Gal kompiuteris inhgus inhrashinehti ish mikrofono...

Kaip ishmokti naujanh abehcehlenh?

Mes turime beveik nevartojamanh raidenh h. Ji gali mums zhymehti balsiunh ilgumanh (u - uh), ja galime zhymehti visas ish vienzhidiniunh kilusias dvizhidines afrikatas: s:sh, z:zh, c:th (c + h turime ch - choras, todehl thia patogiau inhsivesti sutrumpintanh samplaikanh th, nes c yra lygu ts), d:dh (kad nereikehtunh vartoti griozdo dzh, siuhloma janh taip pat trumpinti inh dh); ta pathia raide h galime zhymehti ir uzhdaranh ilganh eh. Trumpai sakant po balsiunh ir priebalsiunh einanti raideh h gali atstoti visus virsh raidhiunh rashomus diakritinius zhenklus: paukshthiukus (dh, sh, th, zh), bruhkshnelius (uh) bei tashkus (eh). O kadangi nosiniai balsiai yra kilenh ish samplaikunh an, en, in, un (jos buvo vis labiau tariamos per nosinh, kol ilgainiui ishlaikeh tik balsio ilgumanh), tas samplaikas pridengdami tushthia raide h turehsime ir visas nosines (anh, enh, inh, unh). Shias samplaikas reikia tarti kaip ilgas a, e, y, uh. Inhsidehmehkime: viena raideh h ishsprendhia visanh rashybanh. Ar tai nehra paprasta?

LITUANISTINĖ MOKYTOJŲ KONFERENCIJA ‘06

GIMTOJI KALBA -  TAUTINEHS SAVIMONEHS PAGRINDAS

SVETIMI VARDAI LIETUVIUNH KALBOJE
 

Gerb. Skaitytojai!

Gal shiame straipsnyje tikehjotehs kokio nors stebuklo? Gal nusivylehte, kad toks siuhlymas nehra patogus kasdienei vartosenai? Thia buvo mehginta rasti natuhralunh, muhsunh kalbos duomenimis grindhiamanh spendimanh. Galima teigti, kad toks sprendimas yra dirbtinis, kad tokios prieshmehs gyvojoje kalboje niekur neaptinkamos ir nehra patogios. Jei turehtume anksthiau ishsiugdenh geresnenh galimybenh, dhiaugtumehs visi. Kalbininh paveldanh turime labai granhzhunh, bet ir jis nehra tobulas, jinh reikia tobulinti. Thia siuhloma, kaip tai buhtunh galima daryti. Kiekvienas naujas inhrankis pradhioje nehra patogus, reikia prie jo inhgusti. O kaip yra ish tikrunhjunh, pasakysime, kai inhprasime juo dirbti. Autorius nieko nepersha per jehganh, nepateikia jokio tabu. Nurodoma tik galimybeh. Pasinaudosime ja ar ne - priklausys nuo muhsunh visunh. Kol autorius subrandino shianh mintinh, praehjo bene keliolika metunh praktikos. Jei inhsijungtume inh janh platesniu frontu, galimas daiktas surastume dar tobulesniunh isheithiunh. Tik reikia siekti, kad kalba buhtunh tiksli minties raishkos priemoneh. Kad siuhloma forma yra prasminga, buhtunh galima pateikti shimtus argumentunh. Kalba yra visuomeninis produktas. Tai ir pagalvokime, ar turime kur grinhzhti? Kur buvome ir esame, jau zhinome. Pabandykime kalbanh palikti tobulesnenh, negu gavome ish tehvunh. Thia neh viena kalbos taisykleh negriaunama, tik plehtojamos sanhmoningai suvoktos muhsunh minties raishkos galimybehs. Pazhiuhrehkime, kaip praktikoje pasiteisintunh prieshmehs. Pradehkime nuo rashto. Gulda (guldoma, statoma suma) yra dideleh. Kadangi lietuvio psichologija labai suaugusi su linksniais, gal tada ir po priedehlio vartoti prieshmenh s, pvz. ...o (aus) Hitler asmens sekretorius s Martin Borman...? Praktika parodytunh, kaip muhsunh psichikai smagiau.