Pranešimai

LLD valdybos veiklos ataskaita

LLD – tai pusę amžiaus vei-kianti organizacija, kuri ir dabar atlieka labai svarbų vaidmenį sprendžiant mūsų visuomenės problemas. Šiais metais atšventėme Lenkijos lietuvių draugijos garbingą 50 metų jubiliejų.

Per pastaruosius ketverius metus visa Draugijos veikla buvo nukreipta į XV suvažiavimo nurodytas veiklos sritis ir prioritetus. Priminsiu, jog XV suvažiavimas pabrėžė, kad švietimas lietuvių kalba yra ypač svarbus, siekiant išsaugoti Lenkijos lietuvių tautinį tapatumą.

LLD veiklos sritys: švietimas, kultūra, leidybinė veikla, atstovavimas LLD išorėje. Per pastaruosius ketverius metus labai daug kas pasikeitė švietimo srityje, ypač Seinų krašte. Panaikintos dvi mokyklos, kur buvo mokoma lietuviškai ar lietuvių kalbos. Atsirado nauja Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykla. Būtent jos steigimui ir buvo skirta daugiausia dėmesio. Naujos lietuviškos mokyklos atsiradimas Seinuose – tai istorinis įvykis, kuris turės didelę įtaką Lenkijos lietuvių, ypač Seinų krašto, gyvenimui. Visų pirma jauni žmonės mokomi, auklėjami lietuviška dvasia. Žmonės, kurie kurs mūsų ateitį, išsilaisvinę nuo kompleksų, nebijodami laisvai reikšti savo nuomonę, nebijantys prisipažinti esą lietuviai, priiminės mūsų kraštui svarbius sprendimus.

Atsiradus mokyklai visos problemos nebuvo išspręstos. Dar iki šių dienų nėra išspręstas mokyklos finansavimo (iš Lenkijos vyriausybės lėšų) klausimas. Šiandien, nepaisant to, kad mokykla ir sporto salė pastatyta bei visa jos įranga nupirkta už Lietuvos Respublikos lėšas, Lietuva skiria didesnę dalį mokyklai išlaikyti reikalingų pinigų.
Tai didelis dėmesys mūsų kraštui. Gerb. Ambasadoriau – Jums, kaip Lietuvos valstybės atstovui Lenkijoje, mūsų visų vardu už tą paramą širdingai dėkoju.

Ar mes esame verti tokios dovanos? Manau, į šį klausimą atsakysime po 10 ar 20 metų, bet jau šiandien galima pasakyti, kad mokykla puikiai įsirašė į Seinų miesto ir krašto gyvenimą kaip rimta, pasitikėjimą kelianti institucija. Apie tai byloja mokykloje augantis vaikų skaičius bei mokinių pasiekimai konkursuose, festivaliuose, pasirodymai scenoje.

Kita problema, susijusi su mokykla, slypi mūsų sąmonėje. Šiandien “Žiburyje” yra 84 mokiniai. Dar apie šimtą potencialių mūsų mokyklos mokinių yra lenkiškose mokyklose. Jie dažnai net nelanko lietuvių kalbos pamokų. Tai didelė problema. Manau, kad naujai išrinkta Draugijos valdžia turėtų stengtis ją spręsti.

Per pastaruosius 4 metus LLD veiklos akiratyje buvo Punsko Kovo 11-osios licėjaus priestato statyba. Šiuo klausimu ne kartą susitikta su apskrities, kaip administracinio vieneto, kuriam tiesiogiai pavaldi mokykla, atstovais, taip pat Varšuvoje. Šiuo metu statyba vyksta. Tikėkimės, kad priestatas greitu laiku bus baigtas.

LLD remia švietimą taip pat organizuodama lietuvių kalbos, dailiojo žodžio, Lietuvos istorijos ir geografijos konkursus, mokinių išvykas į Lietuvą, rengdama projektus, kurių tikslas – materialiai remti Punsko licėjuje besimokančius Seinų krašto moksleivius.

Per pastaruosius dvejus metus Draugija dalyvauja kaip finansinė partnerė Vyskupo Antano Baranausko fondo „Lietuvių namai“ vykdomame ES projekte, kurio tikslas – organizuoti mokinių popamokinę veiklą Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykloje. Pagal šį projektą buvo finansuojama popamokinė mokyklos veikla. LLD ne kartą dalyvavo „Aušros“ leidyklos, Punsko valsčiaus įstaigos įgyvendinamuose projektuose.

Kultūrinė veikla

Tai kita Draugijos veiklos sritis. Kalbant apie kultūrinę veiklą, reikia pasakyti, kad šiandien Draugija daugiau remia, nei pati organizuoja kultūrinį gyvenimą. Ji rengia projektus, kuriuos įgyvendina kultūros namai ar kitos organizacijos (Vaikų teatrų festivalis, Klojimo teatrų festivalis, Žolinės, Vėlinės, Tautinių mažumų susitikimai, Dariaus ir Girėno žūties metinių minėjimas, Poezijos pavasaris). Vienintelis renginys, kurį ir šiandien organizuoja LLD, yra Lenkijos lietuvių ansamblių sąskrydis.

Ypač svarbu, kad kai kurių miestų LLD skyriai aktyviai dirba ir prisideda prie bendro darbo. Štai patys aktyviausi skyriai: Suvalkų, Varšuvos, Ščecino, Gdansko. Gaila, kad prieš metus nustojo veikęs Slupsko skyrius. Ščecino skyrius, bendradarbiaudamas su vietos savivaldybe, globoja Dariaus ir Girėno paminklą Pščelnike, kasmet organizuoja Dariaus ir Girėno žūties metinių minėjimą. Suvalkų skyrius puikiai rūpinasi švietimo ir kultūros plėtra, leidžia „Suvalkietį“. Pastaruoju metu stebime, kaip LLD Varšuvos skyriuje gausėja mūsų studentų. Laukiame jų didesnio veržlumo įsitraukiant į visuomeninę veiklą. Varšuviečiai visuomet buvo „geroji dvasia“, kuri lemiamais LLD gyvavimo momentais pasižymėdavo principingumu bei nuoseklumu sprendžiant Lenkijos lietuvių problemas.

Gyvenimo sąlygos keičiasi. Jos lemia vieno ar kito skyriaus aktyvumą. Pastaraisiais metais ypač suaktyvėjo Suvalkų skyrius. Manau, kad jis toliau stiprės. Suvalkai yra traukos centras, čia įsikuria nemažai lietuviškų šeimų, atsiranda vis didesnis lietuvių saviveiklos ir švietimo poreikis. Mano nuomone, ateinančiais metais Draugijos valdyba turėtų skirti daugiau dėmesio suvalkiečių veiklos stiprinimui.

Leidybinė veikla

Draugija yra „Aušros“ leidyklos savininkė bei dvisavaitraščio „Aušra“, periodinių leidinių „Aušrelė“ ir „Suvalkietis“ leidėja. Ir leidykla, ir redakcija atlieka jai pavestą uždavinį. Leidykla leidžia grožinės literatūros, mūsų krašto istorijos, etnografijos knygas. Spausdina Pasaulio lietuvių bendruomenės leidžiamą „Pasaulio lietuvį“ ir Šv. Kazimiero draugijos leidžiamą „Šaltinį“. „Aušra“ yra svarbus mūsų krašto leidinys. Jis skaitomas ne tik mūsų krašte, bet ir Lietuvoje bei kituose pasaulio kraštuose, kur gyvena lietuvių. Patenka taip pat į valstybines bibliotekas, ministerijų kabinetus.

Esame Europos Sąjungoje, prieš keletą dienų įžengėme į Šengeno erdvę, kuri sudaro galimybę laisvai judėti per sieną. Tad ryšiai su Lietuva turėtų būti dar glaudesni.

XV suvažiavimas atkreipė dėmesį į tai, kad labai svarbus veiksnys siekiant išsaugoti tautinį tapatumą yra lietuviškų įstaigų (mokyklų, kultūros namų ir organizacijų) ryšiai su Lietuvos institucijomis. Reikia pasidžiaugti, kad tie ryšiai tikrai stiprėja. Apie tai liudija bendri projektai, bendri renginiai savivaldybių, kultūros namų bei mokyklų.

Įstojus į Šengeno erdvę yra dar daugiau galimybių išsaugoti šio krašto gyventojų tautinę tapatybę, tačiau kartu didėja pavojus ištirpti didelėje Europos erdvėje. Todėl auklėdami jaunąją kartą turime būti dar labiau atsakingi. Kad nenukryptume nuo svarbiausio tikslo – tautinio tapatumo išsaugojimo.

Šiandien turime Lenkijoje gerus įstatymus, tvarkančius tautinių mažumų gyvenimą. Po ilgų svarstymų 2005 metais priimtas Tautinių mažumų įstatymas leidžia mums plėtoti švietimą, kultūrą, vartoti lietuvių kalbą įstaigose, turėti lietuviškus vietovių pavadinimus. Bet ar sugebėsime tuo pasinaudoti? Kad įstatymas būtų įgyvendintas, poreikis turi gimti mūsų pačių viduje.
Draugijos valdyba nuolat rūpinasi, kad kultūros finansavimas nemažėtų, ieško naujų lėšų. Projektų vykdymas – tai taip pat didelė atsakomybė. Neužmirškime, kad valdyba, dirbdama visuomeniškai, prisiima didelę atsakomybę už sutarčių su Vidaus reikalų ir administracijos ministerija vykdymą.

Draugijos valdyba aktyviai dalyvavo sprendžiant Lenkijos lietuvių klausimus tiek Lietuvos, tiek Lenkijos institucijose. Tai buvo Lenkijos ir Lietuvos Seimų asamblėjos posėdžiai, Lenkijos Seimo Tautinių mažumų komisijos posėdžiai ir kiti. Čia reikia paminėti, kad vienas Draugijos valdybos narys yra PLB valdybos vicepirmininkas, kitas – Lenkijos Vyriausybės ir tautinių mažumų bendros komisijos narys.

Per ketverius metus įvyko 5 tarybos ir 14 valdybos posėdžių. Valdyboje dirbo Kazimieras Baranauskas, Irena Bobinienė, Virginija Valenskaitė, Danutė Valukonytė, Petras Maksimavičius, Vytautas Grigutis. Visa valdyba dirbo visuomeniškai.
Draugija turi 2 darbuotojus (buhalterę ir sekretorę). „Aušros“ redakcijoje dirba 7 asmenys.

Dėkoju visiems valdybos nariams, Draugijos darbuotojams, redakcijos darbuotojams. Dėkoju „Aušros“ leidyklos direktoriui R. Vitkauskui, „Aušros“ leidyklos darbuotojams, Punsko valsčiaus viršaičiui V. Liškauskui, valsčiaus darbuotojams, Punsko kultūros namų direktorei A. Pečiulienei, Seinų „Lietuvių namų“ direktorei O. Žukauskaitei, visiems mokyklų vadovams, mokytojams, organizacijų pirmininkams, visiems „Lietuvių namų“ darbuotojams už bendradarbiavimą.

LLD pirmininkas
Algirdas Vaicekauskas

XVI LLD delegatų suvažiavimas

Besibaigiant 2007-iesiems sulaukėme dar vieno Lenkijos lietuviams reikšmingo įvykio – jau 50 metų veikiančios Lenkijos lietuvių draugijos suvažiavimo. Gruodžio 29 d. Seinuose susirinko 68 šios organizacijos delegatai bei svečiai. Juos pasveikino LR generalinis konsulas Varšuvoje J. Kindurys. Jis taip pat perskaitė LR Prezidento V. Adamkaus šiai progai skirtus sveikinimus.

LLD pirmininkas A. Vaicekauskas ataskaitiniame pranešime apžvelgė svarbiausius įvykius ir valdybos darbus, kuriuos pavyko nuveikti per 4 metus. Pirmininkas savo kalboje daug dėmesio skyrė švietimo reikalams ir lietuviškos mokyklos atsiradimo Seinuose svarbai. “Svarbiausias uždavinys – jaunųjų žmonių auklėjimas lietuviška dvasia. Žmonių, kurie kurs mūsų ateitį, išsilaisvinę nuo kompleksų, nebijodami laisvai reikšti savo nuomonę, nebijantys prisipažinti esą lietuviai. Netrukus jie priiminės mūsų kraštui svarbius sprendimus“, – kalbėjo pirmininkas. Tačiau kartu priminė, kad apie 100 lietuvių vaikų mūsų krašte lanko lenkiškas mokyklas, o vietos valdžia vis dar bando destabilizuoti šios mokyklos darbą. LLD, pasak pirmininko, niekada nevengė imtis atsakomybės ir aktyviai dirbo visose Lenkijos lietuvių gyvenimo srityse: švietimo, kultūros, leidybos. A. Vaicekauskas priminė, kad per pastaruosius ketverius metus radikaliai pasikeitė šio krašto gyventojų padėtis. Įsiliejus Lenkijai ir Lietuvai į Europos Sąjungą ir Šengeno erdvę atsivėrė didžiulės galimybės išsaugoti tautinį tapatumą, tačiau taip pat kilo pavojus ištirpti didžiulėje europinėje erdvėje. Paragino aktyviai naudotis naujomis galimybėmis ir saugotis globalizacijos įtakos.

Diskutuojant apie ateities darbus daug dėmesio skirta sielovados, žiniasklaidos, kultūros paveldo reikalams. Ž. Makauskienė paragino drąsiau naudotis Tautinių mažumų įstatyme numatytomis teisėmis ir oficialiai atkurti lietuviškas pavardes. Pasak jos, keistai atrodys, jeigu vietos bendruomenei pakaks ryžto įteisinti dvigubus vietovardžių pavadinimus, o pritrūks drąsos atkurti savo lietuviškus vardus ir pavardes. J. Jonušonytė paprašė suvažiavimo dalyvių padiskutuoti lietuviškų radijo ir televizijos laidų klausimais. Šia tema nemažai diskutuota LLD Punsko skyriaus narių susitikime. Tuomet buvo išsakyti pasiūlymai pakeisti TV laidų įvadą, kad būtų rodomi tik su lietuviais ir jų kultūros paveldu glaudžiai susiję vaizdai. Televizijos ir radijo laidų rengėjai paraginti kruopščiau parinkinėti laidų temas, kad jos geriau atspindėtų lietuvių gyvenimo, veiklos aktualijas, atsisakyti transliuoti privačius sveikinimus arba mažinti jų skaičių, nes jie atima nemaža laidai skirto laiko. Suvažiavimo dalyviai atkreipė dėmesį, kad LLD suvažiavimas nesusilaukė Balstogės televizijos dėmesio, nors jo metu paprastai svarstomi aktualiausi Lenkijos lietuvių klausimai.

Daug dėmesio skirta sielovados reikalams. Ligi šiol deramai neišspręsti lietuvių sielovados klausimai Seinų ir Smalėnų parapijose. Žagarių bažnytėlėje šv. Mišios atnašaujamos tik lenkų kalba. Dalis suvažiavimo delegatų siūlė dar kartą paraginti Elko vyskupą imtis spręsti susikaupusias problemas. Pasigirdo nuomonių, kad protestuojant reikėtų atsisakyti priimti kalėdojantį kunigą, jeigu jis sugebėtų patarnauti tik lenkų kalba. LLD valdyba informavo, ką ligi šiol darė, kad minėtos problemos būtų išspręstos. Paminėjo, kad raštu kreiptis į vyskupą nutarta tik tada, kai susitikimas su klebonu Č. Baganu (sprendžiant Smalėnų parapijos lietuvių problemas) nedavė jokių rezultatų ir vilčių, kad problemas bus bandoma spręsti. Paneigė sklindančias kalbas, kad lietuviai nepatenkinti Punsko vikaro darbu. Paaiškino, kad rašte Elko vyskupui (jis paskelbtas “Aušroje”) Punsko parapija buvo paminėta tik todėl, kad Punsko klebonui kun. Č. Baganui pavesta rūpintis ne tik Punsko parapijos, bet visais lietuvių sielovados reikalais. Tai dar kartą patvirtino Elko vyskupas susitikimo su Šv. Kazimiero draugijos delegacijos nariais metu. A. Skripka papasakojo apie susitikimą su vyskupu bei prašė suvažiavimo dalyvių pasitikėti Šv. Kazimiero draugijos veiksmais sprendžiant sielovados klausimus.

Be minėtų klausimų, diskutuota taip pat apie Lietuvos 1000-mečio paminėjimą mūsų krašte, valsčių monografijų leidimo galimybes, lietuvių kultūros paveldo išsaugojimą. LLD delegatų suvažiavimas priėmė nutarimus, kuriuos ateinančių 4 metų kadencijos metu stengsis įgyvendinti nauja LLD valdžia. Svarbesni jų tai: raginimas aktyviau naudotis Tautinių mažumų įstatymu ir grąžinti lietuviškas pavardes, raginimas vieningai dirbti švietimo, kultūros baruose, ginti savo teises sielovados srityje, kreiptis į Balstogės televizijos vadovybę dėl lietuviškų laidų įvado pakeitimo ir laidų paskelbimo internete, atgaivinti LLD veiklą Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjuje, paremti tolesnę “Suvalkiečio” leidybą. Suvažiavimo delegatai taip pat priėmė nutarimus švietimo klausimu. Tėvai ir ypač lietuviai mokytojai raginami savo vaikus leisti mokytis į lietuviškas mokyklas, tarp jų į Punsko Kovo 11-osios licėjų.

Slapto balsavimo metu LLD pirmininku absoliučia balsų dauguma perrinktas A. Vaicekauskas. Į LLD tarybos sudėtį įėjo: Romas Vitkauskas, Tadas Bagdonavičius, Asta Pečiulienė, Tomas Berneckas, Irena Marcinkevičienė, Eugenija Pakutkienė, Kostas Leončikas, Jonas Vydra, Vytautas Grigutis, Janina Macukonienė, Kristina Kraužlienė, Petras Maksimavičius, Laima Jonušonytė, Živilė Makauskienė, Jūratė Kardauskienė, Zita Ivoškienė, Jolanta Jonušonytė, Algirdas Zimnickas, Aldona Kavaliauskienė, Algirdas Vilkelis. Į revizijos komisiją išrinkti: Birutė Tumelienė, Arūnas Bliūdžius, Elena Staskevičienė. Pirmojo posėdžio metu LLD taryba pritarė LLD pirmininko pasiūlytai valdybos sudėčiai: A. Vaicekauskas – pirmininkas (renkamas suvažiavimo), Kostas Leončikas (vicepirmininkas), Romas Vitkauskas (vicepirmininkas), Jolanta Jonušonytė – sekretorė, Asta Pečiulienė – narė, Eugenija Pakutkienė – narė, Vytautas Grigutis – narys.

„Aušros“ inf.