Punsko kultūros namų choreografinis sambūris

Vadovė Kornelija Jonušonienė

Įdomesni „Jotvos” gyvavimo momentai
JOTVOS šokėjai
1. Kartu su „Klumpės” kapela 1979 m. Lenkijos kaimo kultūros ansamblių apžiūroje buvo laimėta antroji vieta - Sidabro arklas.
2. 1975 m. prie Punios ežero surengta Rasos (Joninių) šventė su visomis apeigomis.
3. 1983 m. Mislibože (anksčiau Soldine) „Jotva” kartu su „Sūduva” ir „Klumpe” koncertuoja prie Dariaus ir Girėno žuvimo vietos, minint jų tragiško skrydžio 50-metį.
4. 1986 m. kovo mėn. Lenkijos TV filmuoja LKN sambūrius: „Klumpę” ir „Jotvą”. Tais pačiais metais surengtas „Jotvos” iškilmingas 35-mečio minėjimas.

  • Punsko lietuvių kultūros namų choreografinio sambūrio pradžia siekia 1951 m. Tada birželio 1 d. Ožkinių kaime įvyko pirmoji vieša lietuvių išeiga į sceną pokario Lenkijoje. Publikai buvo parodytas trumpas dramos veikalas, skambėjo dainos, eilėraščiai, atlikti keli lietuviški tautiniai šokiai. Visą renginį režisavo ir šokius parengė Juozas Maksimavičius - šviesus Ožkinių kaimo ūkininkas. Po to šokėjų būrelis jau nuolat gyvavo. Kurį laiką jo repeticijos vykdavo Ožkiniuose, svetinguose Sigito Vaičiulio namuose. Jam ir toliau vadovavo J. Maksimavičius bei mokytoja Petronelė Jakimavičienė.
  • 1956 m. atidarius Lietuvių kultūros namus Punske, tautinių šokių būrelis persikėlė tenai. Šį būrelį ėmė globoti Aldona Leončikaitė. Nuo 1958 m., Punsko LKN ėmus vadovauti Broniui Nevuliui, A. Leončikaitė tapo etatine šokių būrelio vadove (vėliau - 1959 m. - LKN vedėja).
  • Nuo 1961 m. A. Leončikaitės pakalbintas ir pats susidomėjęs šokio menu, būrelį ėmė globoti mokyt. Algis Uzdila (tuo metu dar Vilniaus universiteto studentas). Būrelis išmoko keletą naujų šokių ir dalyvavo Klevų piliakalnio sąskrydžiuose.
  • Daugelį metų būrelis nerengė savarankiškos koncertinės programos. Jis talkino įvairiems kolektyvams, bendradarbiavo su „Dzūkijos”, „Punios” ir „Sūduvos” sambūriais bei su kaimo kapela „Klumpė”.
  • Nuo 1974 m. LKN šokėjų pastangomis rengiami rimtos nuotaikos Vėlinių koncertai, kuriuose pagerbiami Punsko krašto mirusieji  ir jam nusipelnę žmonės. Minimi ryškesni jų gyvenimo momentai, žiūrovams ugdoma gyvenimo prasmės teigiama samprata.
  • Nuo 1979 m. rudens choreografiniame sambūryje ėmė veikti 3 grupės: vaikų (vad. Alicija Uzdilienė), jaunuolių (vad. Jūratė Kardauskienė) ir suaugusiųjų (vad. Algis Uzdila).
  •  1980 m. pirmą kartą įvyko sambūrio surengtas koncertas, skirtas Motinos dienai paminėti. Nuo to laiko jis tapo tradiciniu ir rengiamas kasmet.
  • 1985 m. Motinos dienai skirtame koncerte šiam sambūriui Draugijos centro valdyba iškilmingai suteikė „Jotvos” vardą. Nuo tada šis sambūris vadinamas LKN choreografiniu sambūriu „Jotva”. Vardą parinko mokyt. Algis Uzdila.
  •  Ansamblyje, be šokių, veikė ir vokalinė grupė (vad. Valdas Ramanauskas) bei skaitovų grupė (vad. A. Uzdila).
  • 1990 m. tradicinį „Jotvos” Motinos dienos koncertą režisavo Rūta Burdinaitė.
  • Iki 1993 m., be A. Uzdilos, J. Kardauskienės, vaikų grupei vadovaujant A. Uzdilienei, jai talkino Alicija Jalauskaitė, Dalia Uzdilaitė ir Lidija Kardauskaitė.
  • 1993 m., baigusi Lietuvoje studijas (Klaipėdos muzikos akademijos Choreografijos skyrių), „Jotvos” vadovavimą perima Asta Uzdilaitė-Pečiulienė. Ji vadovauja iki 1996 m. Vadovei talkina Lidija Kardauskaitė ir Jūratė Kardauskienė.
  • 1997 m. „Jotvą” globojo Virginija Valenskaitė (ji režisavo Motinos dienos koncertą). 1998 m. - Romas Jonušonis ir padėjusi „Jotvos” sambūriui pasiruošti Pasaulio lietuvių šokių šventei Vilniuje vadovė iš Marijampolės Kristina Brazienė.
  • Nuo 1998 m. rugsėjo mėn., bebaigdama studijas (Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Sportinių šokių specialybę), „Jotvos” vadovavimą perima ir iki šiol jos vadovė yra Kornelija Jonušonienė.

    • Tęsiamos šio sambūrio tradicijos: Motinos dienos koncertai, Vėlinių koncertai. Ir toliau „Jotva” dalyvauja įvairiuose vietiniuose renginiuose, festivaliuose, konkursuose, garsina Punską ir apylinkes ne tik Lenkijoje, Lietuvoje, bet ir tolimesniuose kraštuose.
5. 1987 m. Suvalkuose įvyko I vaivadijos mokyklinių šokių sambūrių apžvalga. Joje dalyvavo „Jotvos” jaunučiai. Į tokias apžiūras jie vyksta kasmet. Visuomet liaudies šokių kategorijoje laimi pirmąsias vietas (2000 m. „Jotvos” jaunučiai čia laimėjo Grand Prix). Tų pačių metų gegužės 11 d. „Jotva” ir „Klumpė” koncertavo tarptautinėje baltų-slavų konferencijoje Bialoviežos mieste.
6. 1988 m. „Jotvos” šokėjų vyriausioji grupė dalyvauja VIII laisvojo pasaulio lietuvių šokių šventėje Kanadoje (Hamiltone).
7. 1989 m. Punske įvyko II regioninė vaikų šokių apžvalga. Jaunučiai pateko į vaivadijos apžvalgą, kur liaudies šokių kategorijoje laimėjo geriausiąją vietą.
8. 1990 m. liepos mėn. „Jotvos” jauniai ir augiai dalyvavo XIII dainų ir šokių šventėje Vilniuje. Tai buvo Lietuvos blokados metas, šokėjai į Vilnių važiavo per Gardiną. VRM kultūros rūmuose „Jotva” dalyvavo užsienio lietuvių koncerte.  Tų pačių metų lapkritį „Jotva” koncertuoja Obeliuose (Rokiškio r.) Lietuvoje ir Jelgavos lietuviams Latvijoje.
9. 1991 m. „Jotva”, surengdama Motinos dienos koncertą, atšvenčia savo 45-metį. Gegužės mėn. Vilniuje vyksta Seinijos dienos. Jose dalyvauja per 180 mūsų krašto žmonių, tarp jų ir „Jotvos” sambūris, kuris koncertavo Elektrėnų žiūrovams.
10. 1993 m. birželio 13 d. Alytuje vyko dzūkų krašto jaunimo dainų ir šokių šventė, kurioje dalyvavo „Jotvos” jaunučiai.
Tų pačių metų liepos mėn. „Jotvos” jauniai ir jaunučiai dalyvauja tarptautiniame fokloro festivalyje Prancūzijoje. Lapkričio mėn. „Jotva” dalyvauja II Lenkijos tautinių mažumų meno apžvalgoje.
11. 1994 m. liepos 9-10 d. Vilniuje vyko Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventė, kurioje dalyvavo „Jotvos” augiai ir jauniai.
12. 1998 m. „Jotvos” jauniai ir augiai vėl dalyvauja tokioje pačioje šventėje Vilniuje.
13. 2000 m. „Jotva” kartu su įvairiais mūsų krašto ansambliais dalyvauja Tautinių mažumų ir išeivijos departamento ir Lietuvos kultūros ministerijos surengtose Punsko-Seinų dienose Vilniuje. Čia koncertą Kongresų rūmuose stebėjo Lietuvos premjeras A. Kubilius, V. Landsbergis, R. Motuzas, K. Prunskienė, mūsų krašto konsulas J. Kindurys ir daugybė garbių svečių.

Punsko lietuvių kultūros namų choreografinio sambūrio pradžia siekia 1951 m. Tada birželio 
1 d. Ožkinių kaime įvyko pirmoji vieša lietuvių išeiga į sceną pokario Lenkijoje. Publikai buvo parodytas trumpas dramos veikalas, skambėjo dainos, eilėraščiai, atlikti keli lietuviški tautiniai šokiai. Visą renginį režisavo ir šokius parengė Juozas Maksimavičius - šviesus Ožkinių kaimo ūkininkas. Po to šokėjų būrelis jau nuolat gyvavo. Kurį laiką jo repeticijos vykdavo Ožkiniuose, svetinguose Sigito Vaičiulio namuose. 
Jam ir toliau vadovavo 
J. Maksimavičius bei mokytoja Petronelė Jakimavičienė.

Jaunučių „JOTVOS” grupė 1993 m., prieš išvykstant į folkloro festivalį Prancūzijoje.

  • 1956 m. atidarius Lietuvių kultūros namus Punske, tautinių šokių būrelis persikėlė tenai. Šį būrelį ėmė globoti Aldona Leončikaitė. Nuo 1958 m., Punsko LKN ėmus vadovauti Broniui Nevuliui, A. Leončikaitė tapo etatine šokių būrelio vadove (vėliau - 1959 m. - LKN vedėja).
  • Nuo 1961 m. A. Leončikaitės pakalbintas ir pats susidomėjęs šokio menu, būrelį ėmė globoti mokyt. Algis Uzdila (tuo metu dar Vilniaus universiteto studentas). Būrelis išmoko keletą naujų šokių ir dalyvavo Klevų piliakalnio sąskrydžiuose.
  •  Daugelį metų būrelis nerengė savarankiškos koncertinės programos. Jis talkino įvairiems kolektyvams, bendradarbiavo su „Dzūkijos”, „Punios” ir „Sūduvos” sambūriais bei su kaimo kapela „Klumpė”.
„JOTVOS” jauniai 1993 m. Prancūzijoje.
  • Nuo 1974 m. LKN šokėjų pastangomis rengiami rimtos nuotaikos Vėlinių koncertai, kuriuose pagerbiami Punsko krašto mirusieji  ir jam nusipelnę žmonės. Minimi ryškesni jų gyvenimo momentai, žiūrovams ugdoma gyvenimo prasmės teigiama samprata.
„JOTVOS” jauniai 2000 m. prieš Motinos dienos koncertą.
  • Nuo 1979 m. rudens choreografiniame sambūryje ėmė veikti 3 grupės: vaikų (vad. Alicija Uzdilienė), jaunuolių (vad. Jūratė Kardauskienė) ir suaugusiųjų (vad. Algis Uzdila).
  • 1980 m. pirmą kartą įvyko sambūrio surengtas koncertas, skirtas Motinos dienai paminėti. Nuo to laiko jis tapo tradiciniu ir rengiamas kasmet.
  • 1985 m. Motinos dienai skirtame koncerte šiam sambūriui Draugijos centro valdyba iškilmingai suteikė „Jotvos” vardą. Nuo tada šis sambūris vadinamas LKN choreografiniu sambūriu „Jotva”. Vardą parinko mokyt. Algis Uzdila.
  • Ansamblyje, be šokių, veikė ir vokalinė grupė (vad. Valdas Ramanauskas) bei skaitovų grupė (vad. A. Uzdila).
  • 1990 m. tradicinį „Jotvos” Motinos dienos koncertą režisavo Rūta Burdinaitė.
„JOTVOS” sambūris 2000 m. prieš Motinos dienos koncertą.
  • Iki 1993 m., be A. Uzdilos, J. Kardauskienės, vaikų grupei vadovaujant A. Uzdilienei, jai talkino Alicija Jalauskaitė, Dalia Uzdilaitė ir Lidija Kardauskaitė.
  • 1993 m., baigusi Lietuvoje studijas (Klaipėdos muzikos akademijos Choreografijos skyrių), „Jotvos” vadovavimą perima Asta Uzdilaitė-Pečiulienė. Ji vadovauja iki 1996 m. Vadovei talkina Lidija Kardauskaitė ir Jūratė Kardauskienė.
lgamečiai „JOTVOS” vadovai Alicija ir Algis Uzdilos bei Jūratė Kardauskienė prieš 1988 m. Šokių šventę Kanadoje.
  • 1997 m. „Jotvą” globojo Virginija Valenskaitė (ji režisavo Motinos dienos koncertą). 1998 m. - Romas Jonušonis ir padėjusi „Jotvos” sambūriui pasiruošti Pasaulio lietuvių šokių šventei Vilniuje vadovė iš Marijampolės Kristina Brazienė.
  • Nuo 1998 m. rugsėjo mėn., bebaigdama studijas (Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Sportinių šokių specialybę), „Jotvos” vadovavimą perima ir iki šiol jos vadovė yra Kornelija Jonušonienė.
  • Tęsiamos šio sambūrio tradicijos: Motinos dienos koncertai, Vėlinių koncertai. Ir toliau „Jotva” dalyvauja įvairiuose vietiniuose renginiuose, festivaliuose, konkursuose, garsina Punską ir apylinkes ne tik Lenkijoje, Lietuvoje, bet ir tolimesniuose kraštuose.
  • „JOTVOS” sambūris prieš 1988 m. Šokių šventę Kanadoje.

    •  

     
     


    2000 metais "Jotva" dalyvavo 

          Pasaulio lietuvių šokių šventėje
                         Kanadoje