Išugdyti “supervaiką” (2)

 

Specialistės nuomonė

 

Seinų „Žiburio” mokyklos psichologės Dalios Zimnickienės komentaras

 

Vaiko psichofizinės sveikatos pagrindas yra kasdienis fizinis ir emocinis bendravimas su tėvais. Moksliškai įrodyta, kad net nesąmoningas vaiko buvimas su motina duoda daugiau naudos jo vystymuisi negu aktyvus dalyvavimas įvairiuose būreliuose su jam svetimais žmonėmis.

Vaikas – tai individualybė, kurią norint ugdyti, tobulinti ir paruošti gyvenimui reikia gerai pažinti. O tam reikia laiko. Beje, daugiausia laiko vaikas praleidžia savo šeimoje. Dėl to tai tėvai yra atsakingi už savo vaiko ateitį. Jie privalo išmokti ne tik vaiko klausyti, bet dar ir jį išgirsti. Juk vaikas – tai didžiausias tėvų turtas, didžiausia jų investicija!

 

Nereikėtų pasiduoti snobizmui ir savo veiksmus grįsti „tokia mada”. Tėvai turėtų vadovautis sveiku protu, o ne elgtis kaip visi („Mano vaikas nėra blogesnis už kaimyno ar draugės, todėl ir šoks, ir dainuos, ir sportuos...”).

Vaikai, kaip ir suaugusieji – ne visi yra ir turi būti muzikalūs, ne visi linkę sportuoti, ne visi turi būti artistai (pagaliau pasirodymų metu matome, kas puikiai jaučiasi scenoje, o kas visai nejaučia ritmo!). Kiekvienas vaikas turi gebėjimų, o tėvai – jeigu gerai pažįsta savo vaiką – turi padėti jam juos ugdyti.

 

Vaikystė – tai džiaugsmingas vaiko krykštavimas, o ne pareigos nuo ryto iki vakaro. Atrodo, šiandien tėvai patys yra apkrauti kasdienybės problemų, dažnai nesusidoroja su bloga nuotaika, depresija. Deja, nesusimąsto ir lygiai tokį gyvenimo būdą perduoda savo atžaloms. Kiekvienas iš mūsų yra kuo nors ypatingas ir turi teisę užimti garbingą vietą visuomenėje, bet ne „per jėgą”.

 

Mokykimės sveikų tarpusavio santykių. Jų pati pradžia ir yra tėvų ir vaikų santykiai šeimoje. Pažinkim save, savo vaiką, nesivadovaukim tik savo ar jo geismais, gerai pasverkim visas sąlygas ir galimybes ir netrumpinkim vaikystės.

 

Skubėjimas nėra geriausias patarėjas – dėl jo daug ką prarandame negrįžtamai. Fizinio, psichinio, emocinio, visuomeninio vystymosi pagrindus vaikas įgyja artimiausioje aplinkoje, bendraudamas, kalbėdamasis, žaisdamas su savo tėvais, seneliais ir kitais šeimos nariais. Kuo daugiau laiko skirsim savo vaikui, tuo daugiau gausim iš jo pasenę. „Neatsisakykim” atsakomybės už savo vaiko laimingą gyvenimą.

 

Be abejo, reikia tobulinti ypatingus vaiko gebėjimus, talentus, pasitelkiant specialistus. Siųsdami vaiką į pasirinktą būrelį, atsižvelkime į tai, ar jis yra sveikas, visapusiškai gerai išsivystęs, subrendęs pagal savo amžių, drąsus, ar turi polinkį ir ypatingus gebėjimus, norą, buitines sąlygas, pakankamai laisvo laiko, atlikus savo pareigas (mokykla, namų darbas). Vertėtų įsisąmoninti, kad būrelio lankymas – tai vaiko įpareigojimas ir galbūt papildomas stresas. Juk ne visada viskas puikiai sekasi – vaikas gali būti neįvertintas, kritikuojamas, dėl to gali patirti baimę ir pyktį... Gal geriau apsaugoti vaiką nuo tokių emocijų?

 

www.punskas.pl, Božena Bobinienė