Apie švietimo įstatymą

 (Lenkijos dienraščio “Žečpospolita” 2011 03 18 dienos straipsnio vertimas)

Lietuvos Seimas priėmė kontroversišką švietimo įstatymą. Lenkiškų mokyklų likimas priklauso vien tik nuo prezidentės.

Nepadėjo Lenkijos politikų kreipimaisi nei Lietuvoje surinkti 60 tūkstančių parašų. Už įstatymą balsavo 76 Seimo nariai. Tik 14 buvo prieš. 29 susilaikė.

– Balsavimo rezultatas rodo, kad sprendimas priimtas nedvejojant. Tai itin blogas ženklas, nes reiškia, kad lietuviai visiškai nekreipia į tai dėmesio. Tai įrodymas, kad yra labai blogai. Gaila, kad susiduriame su tokiu kurtumu, – „Žečpospolitai“ sako Konrad Szymański, PiS (Lenkijos partijos „Teisė ir teisingumas“) Europos Parlamento narys.

Anot Lietuvoje gyvenančių lenkų, įstatymas sumažins lenkiškų mokyklų skaičių iš esančių 120 iki 60. Viskas dėl vadinamosios mokyklų optimizacijos, pagal kurią numatyta uždaryti tautinių mažumų mokyklas mažose vietovėse ir palikti ten tik lietuviškas įstaigas.

Pagal įstatymą, jau nuo rugsėjo 1 d. tautinių mažumų mokyklose Lietuvos istorijos ir geografijos, taip pat pasaulio pažinimo (tos dalys, kurios susijusios su Lietuva) pamokos bus dėstomos lietuvių kalba. Vien tik lietuvių kalba bus dėstomi taip pat patriotinio auklėjimo pagrindai. Be to, nuo 2013 m. lietuviškose ir tautinių mažumų mokyklose baigiamasis lietuvių kalbos egzaminas turi būti suvienodintas.

Iki šiol – net ir sovietų okupacijos metu – visi dalykai lenkiškose mokyklose Lietuvoje (išskyrus lietuvių ir užsienio kalbas) buvo dėstomi lenkų kalba. Tai lenkams garantuoja, tarp kitko, Lenkijos ir Lietuvos sutartys bei tarptautinė teisė.

– Lietuvos politikai turbūt iki galo nesusipažino šiuo klausimu su Europos teisės aktais. Jie nežinia kodėl atkakliai nori kovoti prieš teises, kurios galioja kiekvienai ES tautinei mažumai. Taip, tarsi lenkų tautinė mažuma keltų grėsmę Lietuvos suverenumui, – „Žečpospolitai“ sako Krzysztof Lisek, PO (Lenkijos partijos „Pilietinė platforma“) Europos Parlamento narys. Jo nuomone, jeigu tiksli analizė parodys, kad įstatymas prieštarauja tarptautinei teisei, Lenkijos valdžia šiuo reikalu privalo kreiptis į Lietuvos valdžią.

– Jeigu tai nepadės, į tarptautinę organizaciją, – teigia jis.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija, kuri pastarosiomis dienomis buvo optimistiškai nusiteikusi dėl šio įstatymo, vakar buvo nusivylusi. Atstovas Marcin Bosacki pritarė, kad įstatymas riboja Lietuvos mažumų teises. Dar trečiadienį ministras Radosław Sikorski Lenkijos Seime sakė:

– Balsavimas dėl įstatymo pakeitimo bus itin svarbus išbandymas, kiek Lietuva pasiruošusi saugoti savo mažumų teises.

Dabar lenkiškų mokyklų likimas prezidentės rankose. Dalia Grybauskaitė prieš kelias dienas pareiškė, kad nepasirašys įstatymo, jeigu dėl jo Lietuvos lenkai turės blogesnes sąlygas negu Lenkijos lietuviai.

– Tikėjausi, kad valdžia atsitokės, tačiau taip neatsitiko. Lietuvos Parlamento nariai visiškai ignoravo visus kreipimusis. Tačiau tikiuosi, kad duoto žodžio laikysis prezidentė, nes šis klausimas nepagerins Lenkijos ir Lietuvos santykių, – „Žečpospolitai“ sako Michał Dworczyk, Wspólnota Polska narys.

Taip pat Lietuvos lenkiškų mokyklų mokytojų asociacijos Macierz Szkolna pirmininkas optimistiškai nusiteikęs.

– Sušauksime tarybą, kad galėtume nustatyti tolesnius veiksmus, siekiant apsaugoti mokyklas. Jų likimas didžiąja dalimi priklausys nuo tėvų, ar jie norės savo vaikus leisti į tas mokyklas, – sako mums Krystyna Dzierżyńska.

Lietuvos valdžia nesupranta viso šito sujudimo. Kaip teigia ministras pirmininkas Andrius Kubilius, įstatymas pagerina lenkų mažumos situaciją, nes leidžia geriau išmokti lietuvių kalbą. Jis nepablogins taip pat santykių su Lenkija.

– Negaliu suprasti, kaip įstatymas, kuris didina galimybę gauti daugiau žinių, išmokti daugiau kalbų, gali pabloginti santykius.

 

Nuomonės

Jaroslavas Narkevičius

Parlamente laimėjo neigiamas požiūris į tautines mažumas. Tinkamai įvardijant reiškinį reikia aiškiai pasakyti: kovo 17 dieną Lietuvos Seimas susiaurino ir apribojo tautinių mažumų teises. Parlamento nariai, deja, nenorėjo išgirsti kitų tautybių bendrapiliečių balsų. Už įstatymą balsavo net kai kurie opozicijos Seimo nariai, nors anksčiau daugelis jų žadėjo, kad mus parems. Dabar sako, kad nenorėjo nusižengti daugumai. Kas toliau? Viskas priklauso nuo to, ar prezidentė vetuos įstatymą. Tačiau šiuo atveju nesu optimistas.

 

Valentinas Stundys

Įstatymas nepablogins Lietuvos ir Lenkijos santykių. Visai priešingai! Visiškai sutinku su ministro Sikorskio nuomone, kad jo priėmimas – tai lakmuso popierėlis Lietuvos ir Lenkijos santykiams. Lietuva pagerino lenkų mažumos švietimo situaciją. Šis įstatymas visų pirma atsižvelgia į vaiko gėrį, nes leidžia jam ypač gerai išmokti valstybinę kalbą. Tai vaikui užtikrins geresnes sąlygas siekiant aukštesnio išsilavinimo ir didesnį nei iki šiol konkurencingumą darbo rinkoje. Teigimas, kad įstatymas pablogina mažumų situaciją – tai politikavimas.

Vertė Vytautas Batvinskas