Didžiulė laimė

 

 Kur svajojate tuoktis? Civilinės metrikacijos salėje, bažnyčioje, o gal vietoje, susijusioje su brangiausiais atsiminimais? Norintieji tuoktis truputėlį kitaip jau metai kaip turi galimybę žiedus sumainyti ten, kur širdis geidžia. Tad kaip tuokiamasi per išvažiuojamąją santuokos ceremoniją?

 Išvažiuojamosios santuokos Lietuvoje

Užsienyje išvažiuojamųjų santuokų ceremonijos jau seniai yra vienas iš populiariausių būdų susieti savo gyvenimą su kitu žmogumi. Lietuvoje irgi daugiau nei prieš metus leista jas rengti. Taigi jaunavedžiai neįpareigoti tuoktis tik santuokų rūmuose, dabar žiedus gali sumainyti ir kitose vietose.

Iki šiol išvažiuojamųjų santuokų populiarumas augo pamažu, tačiau dabar, atėjus pavasariui, metrikacijos biurai ir vestuvių organizatoriai sulaukia vis daugiau pageidavimų tuoktis netradiciškai – gamtoje.

2010 metais vien Vilniaus mieste buvo užregistruotos 5169 santuokos, iš jų 120 buvo išvažiuojamosios. Šiemet laukiama kur kas didesnio skaičiaus porų, norinčių tuoktis netradiciškai.

 Pasirinkimo laisvė

„Išvažiuojamajai ceremonijai jaunieji gali pasirinkti sau patinkančią vietą, galbūt susijusią su svajonėmis ar prisiminimais. Tai gali būti pajūris, botanikos sodas, miško laukymė, ežero krantas, privatus sodas ir pan.“, – kalbėjo „Šeimos šventės“ vestuvių planuotoja Inga Klimienė.

Prieš pasirinkdami vietą tuoktuvėms, sužadėtiniai turėtų žinoti, kad išvažiuojamoji ceremonija, jei jie yra registruoti, pvz., Vilniuje, gali būti rengiama tik Vilniaus miesto ribose. Tad vilniečiams, norintiems susituokti pajūryje, gali tekti prisiregistruoti Klaipėdoje.

Vestuvių organizatorių duomenimis, dažniausiai jaunavedžiai santuokos ceremonijai renkasi Vilniaus universiteto Botanikos sodą Kairėnuose. Jaunieji vengia visuomenei atvirų ir gausiai lankomų erdvių, kaip Sereikiškių parkas ar Verkių rūmai, nes paprastai savaitgalį žmonės ilsisi, tad gali būti daug stebėtojų, o poros nori privatumo.

 Tuoktis gamtoje – didžiulė laimė

Vieni pirmųjų pernai gamtoje susituokė Kristina ir Justas Adomavičiai. Jie džiaugiasi, kad pagaliau atsivėrė galimybės laimingiausią gyvenimo dieną padaryti dar nuostabesnę.

„Visada žinojau, kad bet kokia kaina norėsiu tuoktis gamtoje, gryname ore. Kaip ir kiekviena panelė žavėjausi romantiškais filmais apie gražias vestuves ir troškau to paties. Vieną dieną ši svajonė išsipildė“, – kalbėjo buvusi nuotaka. Ją papildė vyras Justas: „Sužavėti buvom ne tik mes, bet ir svečiai. Jie minėjo, kad vestuvių ceremonijos metu buvo praradę realybės jausmą. Momentais buvo sunku atskirti, ar tai, kas vyksta, yra tikrovė, ar pasaka“.

 Tuoktuvės po pasakiško grožio kupolu

Poros, kurios savo jungtuvių ceremoniją įsivaizduoja gryname ore – šviečiant saulei, medžių apsupty ar ošiant jūros bangoms, neretai ieško Holivudo filmuose matytų tuoktuvių kupolų.

„Ne kartą teko dalyvauti vestuvėse, organizuotose užsienyje. Tiesiog pasakišką įspūdį paliko vestuvių kupolai, išpuošti baltomis skraistėmis ir gėlėmis, po kuriais būdavo atliekama jungtuvių ceremonija. Jų sužavėta nusprendžiau šią stulbinančią idėją įgyvendinti ir Lietuvoje. Kaip ir tikėjausi, tuoktuvių kupolas susilaukia vis didesnio sužadėtinių susidomėjimo. Jaunieji sumąsto vis originalesnes tuoktuvių vietas. Ko gero, įdomiausias iš pasiūlymų buvo kupolą statyti ant vieno dangoraižio stogo“, – kalbėjo „Šeimos šventės“ vestuvių planuotoja Ramunė Simonaitienė.

„Šeimos šventės“ vestuvių organizatorės teigė, kad nors kupolas ir yra įspūdingo dydžio, bet sužadėtiniams pageidaujant, jį galima nugabenti į bet kurį Lietuvos kampelį.

 Vienos santuokos istorija...

Vestuvių organizatorės perspėja, kad tuokiantis lauke gali laukti ir netikėtumai – ne tik šviečianti saulė ir švelnus vėjelis...

Planuotojos papasakojo vienos išvažiuojamosios santuokos istoriją: „Buvo nuostabus penktadienio rytas, kai visa komanda kibo į darbą: statė ir dekoravo tuoktuvių kupolą. Pasibaigus darbams, pradėjo rinktis svečiai, o mes pamatėme atslenkantį didžiulį lietaus debesį (tokiu atveju išvažiuojamoji ceremonija keliama į sutartą vietą po stogu). Kupolas ir takas iki jo skendėjo gėlėse, po atviru stogu paruoštas gėrimų ir užkandžių stalas, o debesis griausmingai artėjo! Turėjome nedelsdami priimti sprendimą, kaip elgtis toliau... Mūsų pokalbį nugirdo viena viešnia, ji paėmė mus su kolege už rankų, stipriai suspaudė ir keletą minučių nepaleido! Supratome, kad ji tyliai meldėsi. Netrukdėme jai, nes, kaip ir ji, tikėjomės paties geriausio – sausos nuotakos suknelės, švarių batelių, nesulijusio jaunojo ir svečių! Mes, kaip ir visi svečiai, tyliai stebėjome šią situaciją. Ir neįtikėtina! Debesis, kabėjęs virš mūsų galvų, nuslinko, svečiai ir jaunieji švytėjo iš džiaugsmo, o mes gėrėjomės matydamos visų šypsenas, mūsų sukurtą grožį ir visą supančią atmosferą“.

Ši santuokos istorija visam gyvenimui išliks vestuvių planuotojų, jaunųjų ir jų svečių atsiminimuose. Tikriausiai taip ir gimsta pasakos...