Dar apie rinkimus

Žiniasklaida prabilo apie kitataučių, laimėjusių per rinkimus į savivaldybes, pavojų. Net reiškiama nuomonė, kad Vilnius ir Klaipėda gali būti valdomi lenkų ar rusų. Beje, tai tvirtino ir europarlamentaras V. Tomaševskis dar prieš rinkimus.

 Tautos vaikai

 Ar reikia dėl to bijoti? Tai mūsų valstybės vaikai. Jiems ne mažiau rūpės mūsų valstybės gerovė. Manau, sugebės burti ne tik kitataučius, bet ir tvarkyti miestus ar kaimus. Daug puikių rusų, ukrainiečių, totorių, baltarusių sėkmingai dalyvauja ne tik savivaldoje, bet ir valstybės valdyme. Pasikliaukime jais, padėkime.

 Apgailėtinos politikos vaisiai

 Visiškai pritariu „Valstiečių laikraščio“ vyriausiojo redaktoriaus Stasio Jokūbaičio komentarui „Ar reikia valstybėje valstybės?“ („Valstiečių laikraštis“, 2011 01 26), kur aiškiai pasakyta: „Per dvidešimt metų Lietuvoje užaugo nauja karta, o kad ji Pietryčių Lietuvoje nemoka kalbėti lietuviškai, apgailėtinos politikos pasekmė“. Dėl to labiausiai nukenčia Lietuvos vaikas, įvardijamas lenku. Kiek gabių jaunuolių negali tapti aukštųjų Lietuvos mokyklų auklėtiniais, išmokti taisyklingai lietuviškai kalbėti. (...) Žurnalisto S. Jokūbaičio nurodyta šio reiškinio pasekmė labai skaudi mūsų valstybei. (...)

 Rusakalbiai balsavo ir už lietuvių partijas

 Didelė rusakalbių gyventojų dalis (išskyrus dvi savivaldybes – Vilniaus ir Šalčininkų rajonus) balsavo už lietuvių partijas. Kai kalbama apie Vilnių, pamirštama, kad čia lietuviai sudaro tik 57,5 proc. gyventojų, o rusakalbiai 38,2 proc. Tikriausiai nepyksime ant jų, kad 2007 metais už tautines partijas balsavo 15,0%, o 2011 – 17,4% gyventojų. Ir net 54,4% rusakalbių gyventojų balsavo už lietuvių partijas. O tokiuose rajonuose kaip Širvintos už lietuvių partijas balsavo 62,2 proc., Švenčionių – 70,1 proc., Trakų – 55,7 proc., o Visagine net 85,5 proc. gyventojų. Daug pastaruoju metu rašoma ir apie Klaipėdą. Priminsiu, kad ten rusakalbiai sudaro 26,0 proc. gyventojų, o jų partijos rinkimuose gavo 13,3 proc. balsų ir net 48,8 proc. rusakalbių balsavo už lietuvių partijas. Todėl, mano manymu, nereikia taip tiesmukiškai rašyti, kad tautinių mažumų partijos per šiuos rinkimus sukėlė pavojų ir pasiekė didelių laimėjimų. Čia yra kitas dalykas: jie gerai organizavo rinkimų kampaniją, kai kuriose savivaldybėse sujungė rusų ir lenkų partijas, ir visi vieningai balsavo.

 Ko turėtume pasimokyti?

 Ar nereiktų pasimokyti lietuvių partijoms, ypač Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose? Štai Šalčininkų rajone 2011 metų rinkimuose dalyvavo septynios lietuvių partijos, kai ten tėra 10,4% lietuvių. Ir koks rezultatas? Mano paskaičiavimais, negauta trijų vietų savivaldybėje, kur jie galėjo geriau atstovauti lietuvių interesams. Vilniaus rajone rinkimuose dalyvavo penkios lietuvių partijos, kai ten yra 22,4 proc. lietuvių. Rinkimų metu gautos aštuonios vietos savivaldybėje. Žinant, kad kartais per rinkimus rinkėjai atvežami, balsuojama paštu, esant didesniam lietuvių balsuotojų aktyvumui, šių rajonų gyventojai galėtų žymiai padidinti lietuvių partijų koalicijos atstovų skaičių savivaldoje. O ta koalicija galėtų būti susijusi su Lietuva, Vilniaus kraštu, Šalčia... Tad reikia palinkėti pirmiausia partijoms atsibusti, nesiskaldyti, dirbti Vilniaus krašto gyventojų labui. Žemiau pateikiu mano paskaičiavimus.

Balsavimo rezultatai tautiškai mišriuose rajonuose

Savivaldybė	Lietuvių gyventojų %	Rusakalbių gyventojų %	2007 metų rinkimai			2011 metų rinkimai			Rusakalbių, balsavusių už lietuvių partijas, skaičiaus padidėjimas (sumažėjimas) lyginant 2011 su 2007 metais %
			Balsuota už lietuvių partijas %	Balsuota už tautines partijas  %	Rusakalbių gyventojų, balsavusių už lietuvių partijas, dalis %	Balsuota už lietuvių partijas %	Balsuota už tautines partijas  %	Rusakalbių gyventojų, balsavusių už lietuvių partijas, dalis %
Klaipėda	71,3	26,0	86,2	13,8	46,9	86,7	13,3	48,8	+1,9
Šalčininkai	10,4	87,9	31,6	68,4	22,2	29,1	70,9	19,3	-2,9
Širvintos	86,6	12,7	96,9	3,1	75,5	95,2	4,8	62,2	-13,3
Švenčionys	51,0	45,8	85,6	14,4	68,5	86,3	13,7	70,1	+1,6
Trakai	52,0	44,7	79,7	20,3	54,6	80,2	19,8	55,7	+1,1
Vilnius	57,5	38,2	85,0	15,0	60,7	82,6	17,4	54,4	-6,3
Vilniaus raj.	22,4	74,7	37,0	63,0	15,7	35,3	64,7	13,3	-2,4
Visaginas	15,0	76,0	95,2	4,8	93,6	89,2	10,8	85,8	-7,8

 

    Gintautas Šapoka