Dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atstatymo spartinimo

Antanas Staponkus

Lietuvos kultūros politikos instituto direktorius

Kilusių ginčų dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atstatymo akivaizdoje norėtume pareikšti Lietuvos kultūros politikos instituto nuomonę, kad būtina spartinti šios istorinės valstybės rezidencijos atstatymo darbus, bent didžiąją jų dalį atidaryti visuomenės lankymui ir garantuoti, kad Europos Sąjungos komisijos posėdžiai, kuriems 2013 m. vadovaus Lietuvos Respublika, vyktų šiuose rūmuose.

Valdovų rūmų atstatymo darbai

Instituto nuomonę norėtume paremti šiais argumentais:

Pirma. LDK valdovų rūmai atstatomi vykdant Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. spalio 17 d. priimtą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties įstatymą“, ir niekas neturi teisės kliudyti šio įstatymo vykdymui.

Vadovaudamasi šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. balandžio 18 d. nutarime Nr. 438 „Dėl Valdovų rūmų atkūrimo“ įgaliojo Kultūros ministeriją organizuoti Valdovų rūmų atkūrimą ir spręsti tolesnės jų paskirties klausimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. spalio 17 d. nutarimu patvirtino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepciją.

Antra. Valdovų rūmų atkūrimo idėją 2000 m. parėmė Pasaulio lietuvių bendruomenės X Seimas.

Trečia. Privatūs rėmėjai, daugiausia asmenys, LDK valdovų rūmų atstatymui jau skyrė beveik 10 milijonų litų (didžioji šių lėšų dalis išleista perkant Valdovų rūmų ekspozicijos baldus, gobelenus ir kitus eksponatus). Taigi atstatyti Valdovų rūmus – daugelio tūkstančių mūsų tautiečių valia ir priesakas.

Ketvirta. Valdovų rūmus atstatome turėdami labai gausią daugiau kaip dvidešimt metų istorikų, archeologų, architektų ir kitų specialistų atliktų mokslinių tyrimų medžiagą, patikimą ikonografiją, esame gerai susipažinę su kaimynų, Vidurio Europos, net Italijos, Prancūzijos senosiomis pilimis ir buvusiomis viduramžių rezidencijomis, tų šalių istorikų, restauratorių, architektų darbais ir patyrimu.

Penkta. Valdovų rūmams atstatyti suburtas aktyvių, išsimokslinusių, kūrybiškų specialistų kolektyvas. Valdovų rūmų atstatymo projekto rengėjai, darbų vykdytojai parodė didelę profesinę kompetenciją ir tvirtumą, kad šis svarbiausias Lietuvos istorijos, kultūros, valstybingumo raidos paminklas būtų atstatomas laikantis istoriškumo principo. Ne kartą atvykę į Lietuvą žinomi pasaulyje paveldo apsaugos specialistai labai palankiai vertino lietuvių paveldosaugininkų kompetenciją ir darbus, pastaraisiais metais vykusiose Europos kultūros paminklų apsaugos konferencijose rodė kitoms šalims LDK valdovų rūmų atstatymą kaip tinkamo paminklų atstatymo pavyzdį, o vokiečiai, išsamiai susipažinę su lietuvių kultūros paveldo specialistų darbais, ėmėsi atstatyti Berlyno centre per Antrąjį pasaulinį karą ir pokaryje nugriautą pilį.

Šešta. LR Vyriausybė turėtų visu balsu pasakyti nemalonią tiesą, kad mūsų socialinių problemų varginamoje visuomenėje mažėja kultūros šviesos, prarandami kultūros vertybių hierarchijos kriterijai, todėl susiklosto sąlygos pasirodyti apsišaukėliams „intelektualams“, kurie imasi net kontrkultūros projektų, t. y. pradeda kultūros niekinimo, žeminimo, vulgarinimo, net griovimo akcijas.

Prisiminkime Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečio renginius, vykusius 2009 m. Iškiliausios Lietuvos istorijoje vardo minėjimo tūkstantmečio datos šventė turėjo vienyti žmones, žadinti meilės Tėvynei jausmus. Svarbiausias tų metų įvykis turėjo būti atstatytų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atidarymas lankytojams. Deja, tuoj išlindo aktyvių „intelektualų“, kurie šoko niekinti didžiulės svarbos projektą. Kokia tuščiagarbystė yra įsivaizdavimas, kad pažeminęs, išjuokęs, net apdergęs tauresnį, kūrybiškesnį asmenį, didesnį darbą, reikšmingą veiklą, pats visuomenėje pasirodysi esąs išmintingas, drąsus, galingas. Taip elgėsi net kai kurie istorikai, graužiami pavydo, kad patys neišgali prisidėti prie šio istorinio objekto atstatymo. Troškimas pasirodyti televizijos laidose, nesvarbu kokiu būdu, net sakant netiesą, taip yra užvaldęs ir kai kuriuos politikus, net Seimo narius, kad jie nesigėdija pasirodyti esą menko kultūrinio išprusimo ir nepažįstą Lietuvos istorijos. Radosi ir parsidavusių žurnalistų, kurie žinodami, kad rašo ar kalba netiesą, vis tiek pasidavė komercinei naudai.

Šie „kritikai“ nenorėjo klausyti jokios informacijos, argumentų, faktų, parodančių istorinės lietuvių valstybės rezidencijos atstatymo reikšmę. Jie nenorėjo girdėti, kad Lietuvos valdovų rūmų reikšmė siejasi su labai giliais mūsų šalies istorinės ir kultūrinės būties klodais. Juk keletą šimtmečių Valdovų rūmai buvo labai svarbus LDK politinis, administracinis, teisminis, diplomatinis, ūkinis, finansinis, karinis, kultūrinis, meninis centras. Juose buvo Lietuvos valdovų kanceliarija. Čia sukurti ir parašyti Lietuvos valdovų privilegijų aktai. Čia buvo redaguojami garsieji Lietuvos 1529 m., 1566 m. ir 1588 m. statutai. Rūmuose buvo valstybės iždas ir lobynas, čia saugota Metrika, čia buvo turtinga knygų biblioteka, čia pastatytos pirmosios operos, kaupiamos meno kolekcijos.

Tuos „kritikus“ erzino net atstatomų Valdovų rūmų paskirtis. Juk atstatyti LDK valdovų rūmai bus ne tik muziejus su ekspozicijomis. Juose numatomi keturi lankytojų maršrutai. Vien salių rūmuose atkuriama daugiau kaip 60, iš jų 30 – istorinių, t. y. atkurtų griežtai laikantis istorijos šaltinių duomenų. Valdovų rūmai atliks kultūros paveldo, švietimo, senųjų muzikos, literatūros kūrinių sklaidos funkciją. Jie bus ir senesnės Lietuvos istorijos paminklas. Ekspozicijose įprasminama ir „iš viduramžių ūkų kylanti Lietuva“, t. y. rodomas ir ikikrikščioniškasis laikotarpis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai yra visų baltų istorijos ir kultūros paminklas.

Valstybės prezentacinius renginius numatoma rengti pietų ir rytų korpuso trečiojo (arba ir antrojo) aukšto salėse. Jose atkuriama rūmų istorinių erdvių ir interjerų ekspozicija. Rytų korpuso trečiajame aukšte įrengta apie 440 m² ploto salė. Į šią prezentacinių renginių salę patenkama per centrinę paradinę laiptinę (arba liftu) pietų ir rytų korpusų sandūroje, kiemo pietryčių kampe.

Lietuvos vardo tūkstantmetį buvo numatyta minėti atstatytuose LDK valdovų rūmuose 2009 m. liepos 6 d. – Valstybės dieną. Tačiau tas pagalių kaišiojimas į ratus kliudė laiku baigti Valdovų rūmų atstatymo darbus. Suvažiavę Europos šalių karaliai, prezidentai, premjerai paminėti iškilią Lietuvos istorijos datą buvo pakviesti į renginį Katedros aikštėje, prie nebaigtų atstatyti Valdovų rūmų vartų.

Lietuva, kuri 2013 m. vadovaus Europos Sąjungos Komisijos posėdžiams, turi visas galimybes pakviesti Vakarų šalių vadovus ir atstovus į didžiąja dalimi atstatytą istorinę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rezidenciją. Ar vėl neliksime „prie suskilusios geldos“?

Septinta. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams atstatyti išleista apie 230 milijonų litų. Iš viso rūmams atstatyti numatoma išleisti apie 370 milijonų litų. Tai palyginti nedidelė suma, jeigu suvokiame, kad atstatomas nepaprastos reikšmės valstybės istorijos ir kultūros paminklas ir kad atliekami didžiuliai moksliniai tyrimai ir ypatingos svarbos darbai. Jiems atlikti reikalingi ypač kvalifikuoti įvairių profesijų specialistai. Galime pasididžiuoti, kad sudėtingiausios atstatomų rūmų detalės pagamintos Lietuvos įmonių. Jų darbo kokybę rodo pagal archeologų, istorikų, menotyrininkų tyrimo medžiagą ir anų laikų technologijas pagaminti krosnių kokliai (kokia jų įvairovė ir grožis!), grindų plytelės, langų vitražai ir kt.

Aštunta. Valstybės kontrolė anksčiau tris kartus atliko Valdovų rūmų lėšų naudojimo auditą ir nerado pažeidimų. Atliekant ketvirtą auditą, atkreiptas dėmesys, kad iš pradžių Valdovų rūmams atstatyti buvę numatyta 107 milijonai litų. O dabar, dar nebaigus Valdovų rūmų atstatymo darbų, jau išleista dvigubai daugiau lėšų, o rūmų atstatymui iš viso reikėsią apie 370 milijono litų. Todėl iškeltas reikalavimas išsamiai patikrinti, ar taupiai naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Tai reikia padaryti, ir tai bus padaryta.

Tačiau Valstybės kontrolė nepaneigė, kad pradinė suma – 107 milijonai litų buvo skiriama atlikti tik pirminius Valdovų rūmų atstatymo darbus. Turime suprasti, kad, atstatant Valdovų rūmus, buvo numatomi vis nauji darbai (pvz., lankytojų terminalo įrengimas Valdovų rūmų kiemo požemyje, šiuolaikinės įrangos sumontavimas atstatomų rūmų sienų erdvėse siekiant palaikyti salėse ekspozicijoms tinkamą temperatūrą, drėgmę, garantuojant priešgaisrinę ir kitą apsaugą ir kt. Suradus naujos istorinės medžiagos ir esant galimybei atkurti kuo autentiškesnes rūmų sales, jų interjerus, projektas būdavo nuolat papildomas, numatomi nauji darbai ir t. t.).

Žinome tikslią sumą, išleistą rūmams atstatyti, todėl netinka lengvabūdiškai švaistytis žodžiais: „Valdovų rūmams atstatyti išleista šimtai milijonų litų!“ Neturime pamato vadinti čia dirbančius mokslininkus, specialistus, darbininkus savanaudžiais, biudžetinių lėšų grobstytojais ir pan. Būtina matyti ir daugiau rūmų atstatymo faktų, pavyzdžiui, pasidomėkime, ar iš tikrųjų tie atstatantys rūmus specialistai, darbininkai yra tokie savanaudžiai, kad tik ir žiūrėjo gauti didžiausius atlyginimus? Faktai daugelį nustebins. Pavyzdžiui, daugiau kaip dvidešimt metų tyrinėjęs Valdovų rūmų teritoriją ir archeologų atkastas jų detales, už veikalą „Vilniaus pilys. Statyba ir architektūra“ pelnęs Nacionalinę kultūros ir meno premiją, architektas dr. Napalys Kitkauskas, pradėjus rūmų atstatymo darbus, 2002 m. buvo paskirtas Valdovų rūmų atstatymo projekto moksliniu vadovu. Jo mėnesinis atlyginimas nesiekė nė 1200 Lt (atskaičius mokesčius)! Jis dar gaudavo pensiją. Napalys Kitkauskas patvirtino turįs pasaulinio lygio architekto-restauratoriaus kvalifikaciją, rodė begalinį atsidavimą savo darbui ir niekada nesiskundė, kentė nepagrįstus priekaištus, tyčiojimąsi žiniasklaidoje. Ir daug metų dirbo, kaip jis, optimistiškai nusiteikęs, sako: dėl Tėvynės garbės! Daugelis kitų jo kolegų gavo dar mažesnius atlyginimus ir elgiasi panašiai. Atverkime akis – daugelis Valdovų rūmus atstatančių specialistų, mokslininkų, darbininkų ne tik rodo didelę kvalifikaciją, bet sąžiningai atlieka savo darbą, pažįsta ir gerbia Lietuvos istorinį paveldą, dirba iš meilės savo kraštui.

Devinta. Viešųjų pirkimų tarnyba tvirtina, kad prieš dešimt metų sutartis su Valdovų rūmus atstatančia įmone buvusi pasirašyta jau pažeidžiant viešųjų pirkimų tvarkos reikalavimus. Kyla klausimas, ką ta tarnyba veikė, jei tiek metų nematė tų pažeidimų? Kodėl Valstybės kontrolė, atlikdama auditus, tų pažeidimų neaptikdavo?

Norėtume tikėtis, kad bus aiškinami ne tik Valdovų rūmus atstatančių įmonių nusižengimai, bet ir įvertinama minėtų kontrolės institucijų pareigų atlikimas ir atsakomybė.

Dešimta. Atstatomų Valdovų rūmų vienos patalpos sienose iškalti didžiausias sumas paaukojusių rėmėjų pavardės. Padėka ir garbė jiems! Ekspozicijoje numatoma lankytojams rodyti ir Valdovų rūmų teritorijos, atkastų pamatų mūrų, rastų buvusių rūmų detalių tyrimo medžiagą. Šioje ekspozicijoje bus minimi ir labiausiai prie rūmų atstatymo prisidėję mokslininkai, restauratoriai, menotyrininkai, statybininkai. Reikia manyti, kad rasis kampelis parodyti ir tuos, kurie savo veiksmais ir sprendimais kliudė atstatyti istorinę Lietuvos valstybės valdovų rezidenciją.

"Pasaulio lietuvis", 2011.03