Keistas vizitas

 

Lenkijos ir Lietuvos prezidentai B. Komorovskis ir D. Grybauskaitė

Sausio 13 d. supanikavę partnerystės su Lenkija strategai vasario 16 d. galėjo lengviau atsidusti – Lenkijos prezidentas, diplomatiniais štampais kalbant, „savo atvykimu pagerbė Lietuvą“: dalyvavo pakeliant trijų Baltijos šalių vėliavas, pasakė sveikinimo kalbą ir net įterpė keletą frazių lietuviškai. Viskas būtų gražu, jei ne keli akcentai.

(...) akibrokštu galima laikyti prezidento B. Komorovskio lankymąsi Maišiagaloje ir susitikimą su vietos lenkų bendruomene bei AWPL atstovais. Akibrokštu todėl, kad vykta į Maišiagalą prieš Nepriklausomybės šventės iškilmes, o ne po jų. Taip sudėlioti protokoliniai prioritetai menkina paties vizito reikšmę ir net užgauna Lietuvą. (...) Susitikime su Lenkijos prezidentu AWPL veikėjai ėmėsi įprastos taktikos – verkšlenimo ir skundų, kaip negeri „litvinai“ skriaudžia vargšus „poliakus na Litvie“. Pabaigoje žodį tarė Lenkijos prezidentas, „lenkus Lietuvoje“, jų džiaugsmui, pavadinęs lenkų tautos dalimi.

(...) Rašyti pavardes tos tautos rašmenimis (Lenkijos lietuvių – lietuviškai, Lietuvos lenkų – lenkiškai) 1994 m. sutartyje nėra numatyta, o atskiros sutarties su Lenkija tuo klausimu Lietuva nėra pasirašiusi. (...)

Ciniškai Maišiagaloje nuskambėjo AWPL vadukų verkšlenimas, jog Lietuvos valdžia blogina ir net žlugdo lenkų švietimą, numačiusi tautinių mažumų mokyklose kelių dalykų dėstymą valstybine kalba. Tokiais teiginiais AWPL įžeidžia ir pačią Lenkiją, nes ji tokią tvarką savo tautinių mažumų mokyklose įvedė dar 2007 m. (...) Lenkijos prezidento garbei reikia pasakyti, kad jis netiesiogiai mėgino švelninti priekaištus dėl numatomų Švietimo įstatymo pataisų, nurodęs, jog Lietuvoje lenkų švietimo padėtis yra kur kas geresnė negu kitose šalyse, ypač kaimyninėje Baltarusijoje, kur lenkais save laiko dukart daugiau žmonių nei Lietuvoje, o valdiškų mokyklų jie turi viso labo dvi. Lietuviškai sakant, nereikia Dievo vyti į medį.

Kita šviesesnė mintis buvo Lenkijos prezidento priminimas susirinkusiesiems, jog Lietuva esąs kažkuo ypatingas kraštas, nes iš čia yra kilę daug Lenkijos vadovų. (...)

Dėl mokyklų panaši mintis nuskambėjo ir Č. Okinčico komentare Maišiagaloje. Pasak jo, Lietuva yra pavyzdys Europai, kiek galėtų būti lenkiškų mokyklų užsienio šalyse. Puikus komentaras, tiesa, sukėlęs nepasitenkinimo erzelį AWPL atstovų gretose. Mat remiantis Č. Okinčico žodžiais, nebepavyksta skųstis bloga lenkų švietimo padėtimi Lietuvoje. Dar daugiau – galima siūlyti Lenkijai spausti kitas ES šalis sekti Lietuvos pavyzdžiu ir steigti ten lenkiškas valdiškas mokyklas! (Įdomu, kuo toks spaudimas baigtųsi pačiai Lenkijai. Bet siūlyti tikrai galima.) Į šias pastabas AWPL atstovai reagavo kaip paprastai arogantiškai, teigdami, jog lenkiškų mokyklų gausa Lietuvoje nesąs joks Lietuvos valdžios nuopelnas – tai esąs tik lenkų bendruomenės Lietuvoje išsikovojimas.

Keistai nuskambėjo prezidento B. Komorovskio apibendrinimas, jog „svarbūs klausimai anksčiau ar vėliau turės būti išspręsti tautinių mažumų naudai“. Ir tai buvo pasakyta kai kurių lietuviškų mokyklų uždarymo Lenkijoje išvakarėse! (...) Antra vertus, prezidentas atviru tekstu susirinkusiesiems pasakė, jog Lietuvos ir Lenkijos politikų nuomonių skirtumai dėl pavardžių rašybos ir pan. jokiu būdu neturi būti kliūtis Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimui apskritai.

(...) naiviai bei politiškai nekorektiškai skambėjo B. Komorovskio samprotavimai, jog J. Pilsudskio atminimo įamžinimas jo gimtinėje Zalave (Švenčionių r.) turėtų skatinti gerus lietuvių ir lenkų santykius.(...)

 Prof. Alvydas BUTKUS, Vytauto Didžiojo universitetas

Šaltinis: www.voruta.lt, 2011 m. vasario 18 d.