Prezidentas: pasirūpinkite lenkais

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai D. Grybauskaitė ir B. Komorovskis.

Bronisław Komorowski vizito Lietuvoje metu ryžtingai stojo lenkų tautinės mažumos pusėje.

Piotr Zychowicz iš Maišiagalos

Maišiagala, tai nedidelis miestelis, esantis apie dvidešimt kelis kilometrus į šiaurę nuo Vilniaus. Vaizdai tipiški buvusiai Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Būdingi mediniai namai, apkalti dailylentėmis su apstiklintais prieangiais. Kelios gatvelės, kurios susikerta ties virš miesto tvyrančios neogotikos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčios vartais.

Nors miestelis jau daugiau kaip 70 metų yra už Žečpospolitos ribų, iki šių dienų 80 procentų iš 3 tūkstančių jo gyventojų sudaro lenkai. Vakar prie įvažiavimo kelio į Maišiagalą kabėjo plakatas su užrašu „Vilniaus kraštas sveikina Lenkijos Respublikos prezidentą“. Prie mokyklos laukė minia žmonių, mojuojančių baltai raudonomis vėliavėlėmis. Kai iš juodo limuzino išlipo Bronisław Komorowski, nuskambėjo džiaugsmo šūksniai.

Paramos signalai

– Sunku man suskaičiuoti visus mano apsilankymus Lietuvoje. Vis dėlto kiekvieną kartą atvažiuoju čia su didžiuliu jauduliu. Mat iš čia kilusi mano šeima. Čia man prabyla kiekvienas namas ir kiekvienas akmuo, – „Žečpospolitai“ sakė Bronisław Komorowski, kurio šeimai per kelis šimtmečius priklausė Kovališkių šalia Rokiškio turtas. – Būtent todėl Lietuvos lenkų tautinės mažumos problemos man ypač artimos, – pabrėžė prezidentas. O problemų pastaruoju metu Lietuvos lenkai turi vis daugiau.

Valdžia neleidžia jiems oficialiuose dokumentuose rašyti pavardžių lenkiškai, labai lėtai tvarkomi žemių grąžinimo reikalai, lenkai negali kabinti dvikalbių lentelių net tose vietovėse, kuriose jie sudaro gyventojų daugumą. Vilniuje primetamas Švietimo įstatymo pakeitimų projektas gresia lenkiškoms mokykloms. Viena iš tokių įstaigų – Maišiagalos vidurinė mokykla.

Tai, kad prezidentas susitiko su lenkais būtent šioje mokykloje, buvo priimta kaip aiškus Varšuvos paramos lenkų švietimui Lietuvoje ženklas ir nepritarimas Vilniaus valdžios veiksmams. Be to, prezidentas neslėpė, kad jis „rimtai susirūpinęs“ tais veiksmais.

– Lenkai nesuvokia, kodėl per šitiek metų nepavyko įgyvendinti 1994 m. lenkų-lietuvių sutarties, kuri turėjo būti lietuvių ir lenkų santykių pagrindas, – pabrėžė Bronisław Komorowski per susitikimą su lenkais.

– Lietuvos valdžia turėtų pasirūpinti, kad šios valstybės lenkų visuomenės padėtis nepablogėtų. Tautines mažumas reikia gerbti, ne tik toleruoti.

Kaip pavyzdį prezidentas pateikė Lenkiją. Valstybę, kurioje tiek lietuviai, tiek baltarusiai, ukrainiečiai ar Opolės Silezijos vokiečiai džiaugiasi didele laisve ir valstybės parama.

– Pavyzdžiui, lietuviškame Punske yra dvikalbės lentos, yra lietuviškos mokyklos, ir dėl to nėra jokios problemos. Niekam tai nekelia grėsmės, – pasakė.

Lenkų mažumos problemas prezidentas priminė per susitikimą su prezidente Dalia Grybauskaite (Komorowski lankėsi Vilniuje Lietuvos Nepriklausomybės šventės proga).

Lenkija vis labiau leidžia suprasti, kad jau užtenka nepalankaus elgesio su lenkų mažuma.

– 20 metų takšnojimo per petį, šypsenų ir nuotraukų atminimui nieko nedavė. Vis nauja Lietuvos valdžia žadėjo, kad išspręs visas lenkų problemas ir nieko iš to neišeidavo, – „Žečpospolitai“ pasakė Michał Mackiewicz, Lietuvos lenkų bendruomenės pirmininkas.

Mūsų kraštietis

Kitokios nuomonės yra Czesław Okińczyc, Lietuvos ministro pirmininko patarėjas, vienas iš trijų lenkų, kurie pasirašė po Lietuvos nepriklausomybės deklaracija.

– Nutraukus dialogą gali sustiprėti antilenkiškos nuotaikos tarp lietuvių. Rezultatai gali būti priešingi, nei tikimasi. Tik dialogu pavyks Lietuvą įtikinti dėl lenkų tiesų, – „Žečpospolitai“ pasakė Okińczyc.

Maišiagalos lenkai tikisi, kad prezidentas Komorowski, kaip „mūsų kraštietis“, suteiks jiems stiprią paramą.

– Nori atimti iš mūsų mokyklą, nori atimti iš mūsų kalbą! Ne taip sovietmečiu įsivaizdavome laisvę ir Lietuvos nepriklausomybę, – sakė prie mokyklos susirinkusios moterys.

Per susitikimą su lenkais prezidentas priminė, kad karo metu šalia Maišiagalos kovojo 6-oji Vilniaus brigada AK, kuriai priklausė jo tėvas Zygmunt. Baigdamas vizitą prezidentas padėjo vainiką prie Vilniaus krašto Paneriuose vokiečių nužudytų lenkų antkapio. Viena iš jame išgraviruotų pavardžių, tai Bronisław Komorowski, slapyvardis Korsarz. Tai prezidento dėdė, kuris būdamas 17 metų jaunuolis buvo nužudytas už veiklą pogrindyje.