PROTO RĖMUS PERŽENGUSI IŠMINTIS

 Dėmesį patraukė, regis, protingos ir drąsios moters, Lietuvos Seimo narės, internete išsakyta nuomonė. Kalbu apie profesorę Aušrinę Mariją Pavilionienę. Lietuvos politiniu gyvenimu besidomintys piliečiai pažįsta ją kaip atkaklią kovotoją už moterų niekad nepasotinamas lygybės teises, skleidėją visokių vis dar nepasiekiamų demokratinių idėjų, propaguotoją individo teisės nesilaikyti šimtmečiais ar net tūkstantmečiais nusistovėjusių moralinių normų. Gal kai žmogus įsitraukia į kovą, jam be priešų gyvenimas darosi sausas ir nebeįdomus.

Štai šios mūsų šviesuolės, metų moters, vienas pretenzingas požiūris į šeimą, išsakytas tinklalapyje Alfa.lt: „Lietuvoje šeima suvokiama kaip vaikų gaminimo mašina, nes įstatymais įtvirtintas tik toks šeimos supratimas. Vadinasi, žmonės, kurie nori kurti šeimą tam, kad džiaugtųsi vienas kitu, dalintųsi mintimis ir jausmais, jau yra ne šeima”, – piktinosi Seimo narė Aušrinė Marija Pavilionienė DELFI konferencijoje, kalbėdama apie dabartinę šeimą ir valstybės šeimos politiką“.

Iš tokios citatos negalima suprasti, kokios čia pretenzijos reiškiamos valstybei dėl šeimos rėmimo politikos. Bet kyla įtarimas, kad autorė ar besiplėšianti barikadų kovotoja nesupranta vartojamų žodžių prasmės.

Vyras su žmona santuokiniame akte dar tik sąlyginai, avansu įvardijami šeima. Tai šeima siaurąja prasme. Tiksliąja prasme tai dar tik santuoka, kuri gali išaugti į šeimą, jeigu joje gims vaikų. Autorė gina tokios šeimos teises. Ir iš tiesų kas gali uždrausti tuoktiniams džiaugtis vienam kitu? O ir netuoktiniai gali džiaugtis ar mėgautis vienas kitu, nes Lietuvoje dar nėra islamo ir už nesantuokinę meilę nieks akmenimis nėra užmėtomas. Tai dėl ko gi plėšosi Seimo narė? Regis, čia užantyje yra neišsakyta kita mintis. Tokių „šeimų“ valstybė neprivalo gaubti ypatinga globa. Du jauni sveiki žmonės ir patys laisvai gali užsidirbti sau duonai. Bėda, jeigu yra bedarbiai. Tuomet ar susituokę, ar ne, vienodai jausis nelaimingi. Kas kita būtų betėvės šeimos, kurių Lietuvos valstybė nelinkusi pripažinti pilnavertėmis šeimomis. Bet kad profesorė kalba apie tuoktinių, kurie dėl savo pasismaginimo sudarė santuoką, nelaikymą šeima, kurią valstybė turėtų globoti.

Pasiklausykime dar mažos ištraukėlės: „Katalikiškoje konservatoriškoje šeimos politikos koncepcijoje yra „vaikų gaminimas“, – piktinasi Seimo narė“.

O vargeli, negi ji priekaištauja savo gimdytojams, kad yra atėjusi ne normalioje šeimoje, o kilusi iš „vaikus gaminančios“ mašinos?

Nepartinio žmogaus dėmesį patraukia ir tai, kad p. Aušrinė pernelyg šaižiai kandžiojasi prieš dabartinę valdžios daugumą Seime. Ogi dar taip neseniai jos socialdemokratų partija stovėjo prie valdžios vairo. Tuomet teko jai kovoti tik su opozicija. Šiaip jau viskas, ką jos valdžia darė, buvo daroma gerai. Piliečiui mažiausiai rūpi, kokia partija valdo, svarbu, kaip valdo.

Ir štai dar viena įsismaginusios kovotojos pretenzija. „Reikia keisti Lietuvos himną, nes jis diskriminuoja moteris“, – rėkė Aušrinė. Esą „Vinco Kudirkos „Tautiškoje giesmėje“ parašyti žodžiai, kad „iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“ – tėra diskriminacinio pobūdžio“. Tokiam pasiūlymui nepritarę oponentai pareiškė, kad tuomet reiktų keisti ir herbą, kuriame pavaizduotas Vytis (karys) ant žirgo. Šituo keliu eidami įtarsime, kad ir žodis žmonės (vns. žmogus) diskriminuoja moteris, ir vaikai – vėlgi vyriškosios giminės, ir mokytojai, ir pan. Įsiklausius kyla klausimas, ar tai svetimų diktuojama išmintis, ar nacionalinis pamišimas...

www.punskas.pl (AU)