Sausio 13-osios minėjimas VU

Pranešimą skaito Maksymilian Rogowski

Laisvė verta, kad dėl jos kovotumėm. Sausio 13-osios įvykių dvidešimtųjų metinių proga Baltistikos studentų draugija surengė seminarą. Minėjimas subūrė daug Varšuvos universiteto studentų ir darbuotojų bei kitų žmonių, besidominčių Lietuva. Susitikime perskaityti penki pranešimai apie 1991 m. kruvinojo sekmadienio įvykius ir jų reikšmę Lietuvai.

Minėjimo pradžioje prisiminta, kokia buvo Lietuvos padėtis 1991 m. pradžioje, aptarta sausio 13-osios įvykių eiga. Apie tai kalbėjo Baltistikos katedros dėstytoja dr. Mirijana Kozak. Dalyviams pristatyti istoriniai faktai, parodytos nuotraukos, atspindinčios dramatišką tos nakties atmosferą.

Du pirmus pranešimus skaitė Baltistikos studentų draugijos nariai Maksymilian Rogowski ir Agnieszka Zielińska. Pirmasis papasakojo apie sausio įvykių atgarsius lenkų spaudoje. Jis aptarė keletą straipsnių, pasirodžiusių 1991 m. sausio mėnesį Lenkijos dienraščiuose. Tiek demokratiškos pakraipos spaudiniuose, tiek socialistinių laikraščių puslapiuose Tarybų Sąjungos įvykdyta agresija buvo pasmerkta, o dienraščiai stengėsi kuo plačiau informuoti skaitytojus apie situaciją Vilniuje ir Lietuvoje.

Apie Sausio 13-osios įvykių atgarsius lietuvių literatūroje pasakoja Agnieszka Zielińska

Agnieszka Zielińska kalbėjo apie Sausio 13-osios įvykių atgarsius lietuvių literatūroje. Ji nagrinėjo dviejų dainų tekstus – Justino Marcinkevičiaus „Laisvę” ir Bronislovo Jankausko „Sausio 13-osios baladę”. Aptarė taip pat Bernardo Brazdžionio „Aukos leliją (Devynios raudos arba pasikalbėjimai su mirusiais laidotuvių procesijoje)” ir Justino Marcinkevičiaus kalbą, pasakytą 1991 m. sausio 16 d. laidojant laisvės gynėjus. Baigdama prelegentė palygino ją su Sigito Parulskio revoliucijos aprašymu romane „Trys sekundės dangaus”. Viešnia iš Vroclavo Magdalena Kozak analizavo Sausio įvykių poveikį Lietuvos ekonomikai. Seminaro dalyviai stebėjosi, kaip greitai lietuviai įveikė sunkią padėtį ir pradėjo integruotis su ES struktūromis. Susitikime pristatytas ir politinis kontekstas. Tomasz Otocki komentavo lenkų politinių partijų reakciją. Dominik Wilczewski pasakojo apie tarptautinę politinę situaciją 1991 metais ir pasaulio šalių reakciją į padėtį Lietuvoje. Jis patikino, kad paskutinio XX a. dešimtmečio pradžioje situacija buvo labai sudėtinga ne tik Lietuvoje ir Tarybų Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje.

Kruvinosios nakties prisiminimais dalijasi lietuvių literatūros dėstytoja Rasa Rimickaitė

Antroje seminaro dalyje kalbėjo 1991 m. kruvinojo sekmadienio įvykių liudytojai – Varšuvos universiteto dėstytoja Rasa Rimickaitė ir Lietuvos kultūros atašė Varšuvoje Jurgis Giedrys. Jie pristatė dvi gana skirtingas patirtis. Šis labai įdomus ir gyvas pokalbis užsitęsė daug ilgiau, negu buvo skirta laiko seminarui. Sunku buvo baigti ir išeiti iš salės. O ir išėjus – netilo diskusija.

Studentai, profesoriai bei kiti susitikimo dalyviai buvo patenkinti. „Net nepagalvojau, kad šie įvykiai taip atrodė. Sužinojau labai įdomių dalykų. Kada kitas seminaras?“ – po susitikimo savo įspūdžiais dalijosi Marta, baltistikos studentė.

Manome, kad visiems liks atmintyje Jurgio Giedrio žodžiai: „Laisvė verta, kad dėl jos kovotumėm“.

www.punskas.pl, Maksymilian Rogowski, Agnieszka Zielińska