Sausio 13-oji Seinuose

 

Tu viena mano laimės ir džiaugsmo sapnuos,

Tu viena mano kryžkelių vingiuos liūdnuos,

Tu viena mano saulė rytojaus dienos,

Mano protėvių žeme.

 

Atminimuose lankos ramunių baltų,

Senos pilys prie Nemuno seno krantų,

Baltija ir aukštaičių pagojai – tai tu,

Mano protėvių žeme.

 

(...)

 

Nenumirus po piktojo gruodo ledais,

Nesukniubus po sielvarto upės krantais,

Puoškis, puoškis pavasario jauno žiedais,

Lietuva, mano protėvių žeme!

                (B. Brazdžionis „Mano protėvių žemė“)

 

 Lietuviai Seinuose 2011 metų sausio 13-ąją nebuvo abejingi, kaip ir prieš 20 metų tądien vykstant tragiškiems įvykiams Vilniuje. Tai rodė gausus žmonių dalyvavimas su virpuliu širdyje šv. Mišiose Seinų bažnyčioje. Ta proga Mišias atnašavo ir pamokslą sakė kunigas Bernardas Augaitis. Jis – ano meto įvykių liudininkas. Prieš 20 metų, būdamas gimnazistas, dalyvavo šventosiose Mišiose prie Katedros atviro lango, kur žmonės, daugiausia jaunimas, susikabinę rankomis, su jauduliu klausėsi vyskupo S. Tamkevičiaus pamokslo. Tuomet visi meldėsi tikėdamiesi stebuklo.

Kunigas Bernardas teigė: „Sausio 13-oji, tai mūsų tautos, drįsčiau teigti, šventa istorija. Man ji siejasi su Pilėnų istorija, vieningu, solidariu pilies gynimu, kova su kryžiuočiais. Tai panašu į kun. Mackevičiaus, 1863 m. sukilimo iniciatoriaus, pareiškimą: „Jei mane ir nužudysite, tuščioje vietoje atsiras kitas…”. Tai ir knygnešių pasiaukojimas, partizanų kovos, ir mūsų kartos doras gyvenimas. Visa tai dėl vienos Lietuvos.

Nors nėra dabar tėvynėje entuziazmo, išblėso geresnio rytojaus viltis, tikiu, kad bus geriau. Kaip tarpukariu žmonės keliavo užsidirbti ir sugrįžo, sugrįš ir dabar su noru gyventi ir kurs geresnį rytojų. Te Dievas duoda atgaivą žemiškajai ir amžinai gyvybei. Stenkimės kiekvienas, kad neišnyktume iš istorijos, tikėkime laisve ir iškovota nepriklausomybe”.

Mišiose dalyvavę „Žiburio“ moksleiviai atliko daug giesmių.

Prieš Mišias „Žiburio” mokykloje parodyta meno programa. Buvo giedamos patriotinės giesmės bei minute tylos pagerbtos 1991 m. sausio 13-osios aukos, parodytos nuotraukose įamžintos tragiškų įvykių akimirkos, istorijos mokytojas Tadas Bagdonavičius (parengęs su gimnazistais šį minėjimą) papasakojo apie sausio įvykių svarbą.

Direktorius Algirdas Vaicekauskas padėkojo už programėlę ir kaip minėtų tragiškų įvykių liudininkas pasidalijo kraupiais prisiminimais. Būdamas pirmo kurso studentas, tuomet Vilniuje su kitais studentais budėjo prie Radijo ir televizijos komiteto. Juto žmonių solidarumą, matė, kaip kovon su sovietų ginkluotosiomis pajėgomis lietuviai stojo plikom rankom.

Prieš 20 metų minios žmonių, tikėdamos savo Tauta, tikėdamos tuo, jog Tautos susivienijimas gali ją išlaisvinti, stovėjo prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų, prie Vilniaus televizijos bokšto ir kt. Tikėdamos laisve – vardan mūsų, vardan Tautos, vardan Lietuvos.

Sausio 13-ąją žuvo 14 žmonių, sužeisti 702, kulkų suvarpyti 52.

 

www.punskas.pl (E. Pakutkienė)