Sausio 13-oji Punske

Kas mes būtume šiandien, kaip dabar atrodytų mūsų pasaulis, jei lemtingą 1991-ųjų Sausio 13-ąją nebūtume apgynę savo laisvės? Nuo šių įvykių prabėgo 20 metų. Užaugo ir subrendo nauja, anų dienų neišgyvenusi karta. Šiais metais Laisvės gynėjų pagerbti rinkomės į Punsko bažnyčią, kur šventąsias Mišias atnašavo kunigas Egidijus Kazlauskas.

Už žuvusius prie televizijos bokšto buvo sugiedotas Viešpaties angelas.

Vėliau vyko meninė programa, kurioje dalyvavo Punsko lietuvių kultūros namų skaitovai, koncertavo Kovo 11-osios licėjaus choras „Pašešupiai“.

 

Algirdo Patacko mintys     

 

1.    Kas mes būtume be Sausio 13-osios? Beveidė minia, klajojanti supermarketų dykvietėm, išplėstais vyzdžiais, reginčiais vien savojo ego sukurtus miražus...

2.    Kas mes būtume be jų, beveik bevardžių kraujo lašo, pakrikštijusio mūsų sielas amžinam buvimui – prieš mane ir po manęs.

3.    Kas mes būtume be kaltės jausmo prieš juos, išpirkusius mūsų dabartinį buvimą – skolon, jų gyvybės ir aukos sąskaita. Kaltės jausmo – kad ne tu jų vietoje, kad tebesi, kad tuščiai bėga tavo dienos, už kurias sumokėjo jie.

4.    Kas mes būtume be jų vėlių nešamos vėliavos – geltonõs, žalios gyvybės ir raudono kraujo spalvų? Be šitos iš istorijos glūdumų išnyrančios ir miglotos ateities ūkuose ištirpstančios vėlių procesijos – kas mes būtume?           

          

www.punskas.pl (sb)