Apie 2010 m. rugiapjūtę

 

Kombainu kerta Romas Griškevičius iš Klevų

Seniai žmogus lenkėsi žemei ir duonai.
Žeme, Žemynėle, atliūliuok

Baltaisiais rugių laukais.
Žeme, Žemynėle, atsiūbuok
Verkiančiais mano beržais.

Žeme, Žemynėle, tebūnie
Tavo duona mums – saldi, skalsi.

(J. Degutytė)

Po Žolinių vasara lyg ir baigiasi – trumpėja dienos, šaltesnės darosi naktys.

Nualino mūsų ūkininkus karštos darbymečio dienos, sausra ir liūtys prieš pat rugiapjūtę. Karštas, net tvankus oras greit džiovino žemę, o šviečiant kaitriai saulei greičiau nunoko javai. Vasarojaus grūdai ne per dideli. Ūkininkai skubėdami kirto kombainais javus, rinko šiaudus, arė žemę, ruošdami ją naujiems pasėliams.

Vienur rugiapjūtės darbai baigiami, kitur liko surinkti šiaudus, arti. Prasidėjo naujas šienavimas – atolo pjovimas. Žmonės, negailėdami jėgų, nepaisydami karščių, skuba atlikti darbus.

Patarlės sako: „Per rugiapjūtę ir akmenėliai žviegia“; „Kas pjūtėj neieško pavėsio, tas žiemą nepatirs bado, kas per rugiapjūtę ieško pavėsio, tas žiemą ieškos duonos“.

Lenkijos pietuose ir Lietuvoje – Kauno, Kėdainių, Šiaulių, Joniškio, Pasvalio ir Šakių rajonuose – liūčių ir krušos pasėliams padaryta daug nuostolių. Pasekmės – dvigubai pabrangę miltai, pabrangusi duona, bandelės, cukrus. Mūsų apylinkėse buvo liūčių, bet labai didelių nuostolių ūkininkai nepatyrė.

Juozas Nevulis iš Vidugirių: Nelabai javai derėjo. Sėjau du hektarus kvietrugių. Po žiemos praretėjo ir labai žolėti pasidarė. Reikėjo herbicidus naudot ir trąšas. Laikom karves, todėl kitur (savos ir nuomojamos žemės yra 30 ha) – pievos, dobilai ir kukurūzai.

Jonas Slovikas iš Kalinavo: Mano ūkis ekologiškas. Pavasario liūtys pakenkė šienams, nes ne laiku nupjoviau, negalėjau įvažiuoti traktorium. Liūtys žolei pakenkė labiau negu vasaros sausra ir kaitra.

Ekologiškai ūkininkaujant nenaudojama sintetinių trąšų, pesticidų ir kt. medžiagų. Žemė gerinama organinėmis trąšomis, taikoma sėjomaina, su ligomis ir kenkėjais kovojama biologinėmis priemonėmis. Vystant augalininkystę, siekiama išlaikyti rūšių įvairovę ir ekologinį balansą aplinkoje, taip mažinant kenkėjų ir ligų protrūkius. Vystant gyvulininkystę, svarbiausia yra atsižvelgti į gyvulių laikymo sąlygas ir šėrimą. Siekiama harmoningo ryšio tarp augalininkystės ir gyvulininkystės, labai svarbu rasti tinkamą santykį tarp ūkyje išauginto pašaro ir laikomų gyvulių skaičiaus. Ekologiško ūkio derlius yra gerokai mažesnis negu tradicinio.

Daug žemės turiu apdirbti: ir savos, ir nuomojamos iš dėdės bei Juozo Pajaujo. Mažai šieno ritinių gaunama iš pievos, kai ji netręšiama. Tačiau kai daug laukų, tai prisirenku ir pakankamai turiu pašaro savo žaloms karvutėms ir prieaugliui. Javų ir žieminių, ir vasarinių sėjau. Derlius ne per geras, bet svarbu, kad surinktas. Dar reikia surinkti šiaudus ir paruošti žemę rudens sėjai.

Pranas Dabulis iš Dusnyčios: Mano ūkis ekologiškas. Pelnas mažas. Vienas ūkininkauju, o kai reikia – padeda sūnūs. Laikau kiaules, karvutes, bet per mažai pieno, kad atvažiuotų paimti mašina iš pieninės, todėl vasarotojams darome sūrius. Ateina nusipirkti pieno, grietinės arba sviesto, sūrio. Visus laukus apsėjau dobilais ir žole, nes javuose, kur molis, nenaudojant trąšų ir herbicidų, priaugdavo piktžolių. Maža nauda iš javų buvo.

Jurgis Zablackas – Aradnykų seniūnas, smulkus ūkininkas: Samdžiau kombainą. Nemažai prikūlė javo. Geriau derėjo žieminiai javai. Vasarojui pakenkė šaltas pavasaris, lietaus perteklius, o vėliau, jau išplaukusiam – sausra. Kai užsimezgusiam grūdui reikėjo drėgmės, tai svilino saulė ir privertė jį anksčiau nunokti. Todėl mažos varpos ir menkas grūdas. Bet palankus oras padėjo iškulti sausus javus. Retkarčiais juos pamaišau. Laukiu pirkėjo, nes noriu dalį javų parduoti.

Vitas Grigutis iš Klevų: Šiemet gerai derėjo kukurūzai. Sėjau po Velykų. Buvo gan šalta, ilgai nedygo, paskui lietūs užplakė, bet kai gerai įtręšta žemė (storas mėšlo sluoksnis), vėlesni birželio karščiai jiems nekenkė. Užaugo aukšti ir su didelėmis burbuolėmis. Jei tik sėkmingai nuimsiu – bus žiemai gero pašaro karvėms.

Šieną daugiausia laikau ritiniuose, kukurūzai, susmulkinti traktorine pjaunamąja, bus laikomi prizmėse.

Romas Griškevičius – Klevų kaimo seniūnas: Turiu nemažai savos žemės ir nuomojamos, du kombainus „Bizon“. Šiemet su pagalbininku išsijuosę kirtome ne vien savo javus, bet ir kaimynams Klevuose, ūkiuose Ramoniškėse, Lumbiuose, Bubeliuose ir net prie Punsko. Visi skundžiasi mažesniu negu pernai derliumi. Aš taip pat patyriau nuostolių: prikūliau 35 t mažiau javo kaip pernai. Paskaičiavus iš vieno hektaro gauta viena tona mažiau negu 2009 metais. O apsėju kasmet 40 ha.

Šiemet Romas Griškevičius su pagalbininku išsijuosę kirto ne vien savo javus, bet ir kaimynams

Kvietrugių buvo 15 ha. Nelabai užaugo grūdai – rasojant, matyt, pakenkė sausra. Žieminių kviečių derlius gražus, nors irgi menkesnis negu pernai. Tačiau kai pavasarį, o ne rudenį kaip kiti pabėriau herbicidų, tai nebuvo piktžolių ir lygiai krūminosi. Žėlė pavasarį ir vasara jiems palanki buvo. Miežių buvo 10 ha. Menkai byrėjo ir nedideli užaugo. Mišinio 6 ha turėjau, tai daug prikūliau. Surinkau šiaudus. Planuoju žieminiais javais apsėti 20 ha. Auginu 700 kiaulių, be savo grūdų, tenka daug pašaro dar nusipirkti.

Kai kur javai buvo išguldyti, bet lėčiau ir žemiau kertant buvo įmanoma surinkti ir iškulti visas varpas.

Kombainu kerta Romas Griškevičius

Mano ūkyje per pavasario liūtis išmirko 2-3 ha miežių. Nors pasėlius esu apdraudęs, bet tik pašalpą – draudimą grąžinta už krušos padarytą žalą. Į lietaus padarytą žalą draudimo įstaigos neatsižvelgia. Sumaniau tas mirkstančias vietas melioruoti. O už kluono vis nenudžiūvančioj žemumoj iškasiau tvenkinį. Planuoju užveisti žuvų, kaip mūsų kaime Vitas Marcinkevičius ir Stasys Misiukonis yra padarę.

 Dėkoju už pasisakymus.

www.punskas.pl (Eugenija Pakutkienė)