Artėja gyventojų surašymas
Lenkija, prieš priimdama ar dar ruošdama Tautinių mažumų įstatymą, paklausė piliečių, kokios jie tautybės. Aš tik priminsiu 2002 metų surašymo rezultatus. Lietuvių tautybę pažymėjo 5639 Lenkijos piliečiai: Palenkės vaivadijoje 5097, Mazovijos 99, Varmijos-Mozūrijos 83, Pamario 75, Vakarų Pamario 67, Silezijoje 53 asmenys. Kalbant apie valsčius: Punsko valsčiuje 74,36 proc., Seinų valsčiuje 18,52 proc., Seinų mieste 7,8 proc., Šipliškių valsčiuje 2,66 proc. Nors Krasnapolio valsčiuje ir yra lietuvių, niekas nedeklaravo lietuvių tautybės.
Kaip žinome, prieš šį surašymą daug diskutuota būtent dėl klausimo apie tautybę. Nuogąstauta, kad tai atsilieps tautinių mažumų kultūros ir švietimo finansavimui. Buvome raminami, kad tai tikrai neturės jokios įtakos formuojant valstybės politiką tautinių mažumų atžvilgiu, kad tai reikalinga tik grynai statistikai. Deja, gyvenimas parodė, kad tie duomenys iš tikrųjų labai svarbūs. Galima manyti, jog Lenkijos valstybei surašymo rezultatai buvo labai svarbūs, kad priėmus Tautinių mažumų įstatymą būtų galima efektyviai vykdyti valstybės politiką.
Kokia ta politika galime stebėti šiandien. Tautinių mažumų įstatyme numatytomis teisėmis lietuviai gali pasinaudoti tik Punsko valsčiuje. Čia galima rašyti vietovardžius lietuviškai, įvesti pagalbinę lietuvių kalbą. Punsko valsčius išlaiko lietuviškas mokyklas, užtikrindamas lietuviams savo vaikų mokymą gimtąja kalba, išlaiko kultūros namus ir t. t. Kitos savivaldybės, kur gyvena lietuviai, nedaro nieko, kad padėtų jiems išlaikyti tautinį tapatumą. Noriu priminti, kad įstatymo tikslas yra padėti išlaikyti Lenkijos piliečių, priklausančių tautinėms mažumoms, tautinį tapatumą. Taigi galima drąsiai teigti, kad Lenkijos valstybė Tautinių mažumų įstatymo kontekste rūpinasi tik lietuviais piliečiais, gyvenančiais viename Punsko valsčiuje. Kitaip sakant, tik Punsko valsčiaus lietuviai gali iki galo pasinaudoti Tautinių mažumų įstatymu.
Pastaruoju laikotarpiu ypač pastebimas dirbtinis Punsko savivaldybės kaip lietuvių padėties Lenkijoje vizitinės kortelės traktavimas, pvz., nepaisant mūsų prašymų, kad kontroliuojant, kaip savivaldybės ir kitos įstaigos vykdo užduotis, numatytas Tautinių mažumų įstatyme, būtų tikrinama Seinų miesto ir valsčiaus savivaldybė. Juk čia akivaizdžiai matoma lietuvių tautiniam tapatumui išlaikyti nepalanki veikla. Vis dėlto pasirinkta Punsko savivaldybė, kur natūraliai visa kultūrinė ir švietėjiška veikla skirta lietuvybei išlaikyti. Kontrolės rezultatus galima jau dabar numatyti.
Pastebime, kad lietuviai, gyvenantys už Punsko savivaldybės ribų, paliekami natūraliai asimiliacijai. Tarkim, per pastaruosius kelis dešimtmečius Krasnapolio valsčiaus Ramoniškių kaime lietuvių kalbos vartojimas sumažėjo iki minimumo.
2011 metais vėl vyks surašymas ir vėl bus
klausiama, kokia mūsų tautybė. Taigi žinant, kad rezultatai yra labai
svarbūs, manau, reikia jau dabar galvoti, ką galime padaryti, kad jie būtų
kuo geresni. Siūlau diskutuoti klausimu, kokių galime imtis priemonių, kad
paskatintume žmones deklaruoti lietuvių tautybę. Visi žinome, pagaliau ir
Vidaus reikalų ir administracijos ministerija pripažįsta, jog paskutinis
surašymas nebuvo iki galo objektyvus, ir iš tikrųjų lietuvių yra daugiau.
Tai kyla klausimas, kodėl jie nedeklaravo lietuvių tautybės. Ar todėl, kad
bijojo, ar nieks nepaklausė? O gal tikrai jau liko mūsų labai nedaug? Labai
svarbu, kad įsisąmonintume, jog surašymo metu mūsų deklaruota tautybė turės
įtakos tam, kaip valstybė, kurioje gyvename, vykdys savo politiką mūsų
atžvilgiu, t. y. ar bus finansuojama kultūrinė veikla, spauda, švietimas, ar
galima bus pavadinti ir Seinų valsčiuje vietovardžius lietuviškai ir kt.
Todėl būtina atsakingai pažiūrėti į šį reikalą.
Pranešimas, skaitytas per Lenkijos lietuvių bendruomenės tarybos posėdį
Algirdas Vaicekauskas, "Aušra", 23/2009