Nepaprastas konkursas Ciechanovce

Punsko birbynininkų grupė iš Punsko su mokytoju Arnoldu Beinariu

Gruodžio 5-6 dienomis lietuvių birbynininkų grupė iš Punsko (taip jie buvo pristatinėjami), vadovaujami mokytojo iš Kauno Arnoldo Beinario, dalyvavo Ciechanovce rengiamame jau tradiciniame grojimo piemenėlių instrumentais konkurse. Daiva Jakubauskaitė, Irmina Grigutytė ir Raimundas Venslauskas atliko kūrinius devyniais instrumentais: lamzdeliais, trijų rūšių birbynėmis, skudučiais, skrabalais, rageliu, ragais, ožragiu.

Punsko muzikos mokyklos birbynininkai gražiai atstovavo lietuviams, vilkėdami piemenėlių drabužiais, atlikdami negirdėtą muziką. Vaikai vieną dieną dalyvavo konkurse, o kitą – šventosiose mišiose (čia taip pat atstovavo savo tautai, vilkėdami tinkamus drabužius, atlikdami muziką, skaitydami per mišias lietuviškai Dievo žodį).

XXIX piemenėlių instrumentinės muzikos konkurse gruodžio 5-6 d. (šeštadienį ir sekmadienį) dalyvavo 34 grupės: kalnėnai iš Podhalės ir Beskidų, kašubai iš Kartūzų, lietuviai iš Punsko, 2 grupės iš Baltarusijos („Rada” ir „Stary Olsa”), ansamblis „Bacovskie Trio” iš Slovakijos bei 4 asmenų grupė iš Bulgarijos, Palenkės ir Mazovijos atlikėjai. Iš viso susirinko apie 150 atlikėjų. Per pertraukas koncertavo ansambliai iš Slovakijos, Bulgarijos, Baltarusijos.

Punsko birbynininkų grupė

Sekmadienį, gruodžio 6 d., 10 val. gretimoje bažnyčioje vyko mišios konkurso dalyvių intencija. Jas atnašavo Drohičino kurijos kancleris kun. dr. Zbigniew Rostkowski. Kolektyvai mišių metu skaitė skaitinius savo gimtosiomis kalbomis ir grojo piemenėlių instrumentais. Po to vyko antroji konkurso dalis – įvairiomis dūdomis pirmiausia grojo vaikai, vėliau suaugusieji.

Konkurso globėjai: kultūros ir tautos paveldo ministras, Palenkės vaivada, Palenkės vaivadijos maršalka. XXIX konkursas surengtas Ciechanovco žemės ūkio muziejaus atnaujintų rūmų menėje (2006-aisiais konkursas pavadintas tais pačiais metais mirusio jo iniciatoriaus Kazimierzo Uszyńskio vardu).

Vertinimo komisija: pirmininkė J. Żardecka (fondas „Cepelia” Varšuvoje), H. Dulikowska ir J. Grawiński (Lenkijos muzikos institutas Lodzėje), W. Grozdew-Kołacińska iš Varšuvos, Jacek Jackowski (Muzikologijos įmonė, Lenkijos mokslų akademijos Meno institutas), labai gerai įvertino mūsų krašto atlikėjų muziką ir skyrė jiems antrąją vietą. Pirmoji vieta atiteko Ralits Angelov iš Bulgarijos. Skirtos trys antrosios vietos, tiek pat trečiųjų ir ketvirtųjų bei 17 pagyrimų.

Konkurso istorija siekia 1974 m., kai Ciechanovce (su senomis sodybomis kaip Rumšiškėse) profesorius muzikologas Sverlen Noven iš Etnologijos instituto Šveicarijoje susidomėjo sudėtinga medine dūda, kurią muziejaus direktorius buvo suradęs kaimo trobos palėpėje. Jis tvirtino, kad tai seniausias muzikinis instrumentas, ir pasiūlė tais metais surengti grojimo tokiu instrumentu konkursą.

Minėta dūda (lenk. ligawka) – tai vienas iš seniausių Lenkijoje instrumentų, naudotų medžioklėse, vėliau piemenėliams ganant gyvulius (baidyti prie bandos sėlinantiems vilkams). Juo grota vakarais per adventą. Šis instrumentas pagamintas iš gluosnio arba liepos, jo vidus kiauras, jis suklijuotas ir aplipintas šiaudais, sustiprintas mediniais žiedais. Grojimo juo paprotys išliko šiaurės Palenkėje ir Mazovijoje iki II pasaulinio karo. Tuomet vokiečiai uždraudė turėti šį instrumentą ir juo groti, manydami, kad tokiu būdu perduodami sutartiniai signalai. Po karo šis paprotys beveik išnyko.

Pirmajame konkurse 1974 m. pasisiūlė pagroti tik šeši atlikėjai. Po ketverių metų įvesta vaikų kategorija. Paskui konkursas populiarėjo ir tapo tarptautiniu. Jį praturtino kalnėnai, grojantys iki 3,5 metro ilgio tam tikromis dūdomis, atlikėjai, grojantys Australijos egzotišku instrumentu didgeridoo, ir kt.

Konkurso dėka pradėti gaminti senieji piemenėlių instrumentai. Konkursas aprašytas Lenkijos, Švedijos, Vokietijos spaudoje. 1990 ir 2000 m. jame dalyvavo muzikai iš Lietuvos, vėliau Škotijos, Vokietijos, Airijos. Konkursas tapo žinomas Europoje.
Konkurso vieta netipiška, labai tinkama – su senais šiaudais dengtais pastatais, pilimi ir parku (XIX amžiaus senasis dvaras, restauruotas 1966-1969 m.).

Muziejuje įkurti aštuoni skyriai: etnografijos, istorijos, kaimų statybos – skansenas, ūkio technikos, augalininkystės istorijos, gyvulių auginimo istorijos, žolininkystės tradicijų ir veterinarijos. Muziejus bendradarbiauja su Varšuvos universitetu, Karalių rūmais, technikos muziejais įvairiuose miestuose. Čia daugiau kaip 27 000 eksponatų (iš jų 300 ūkio mašinų ir įrankių). Skansene stovi 44 medinės architektūros objektai (XVIII-XX a. pr.) – trijuose ansambliuose, su visa vidaus įranga. Muziejus turi filialus Drevnove (vėjo malūnas su malūnininko sodyba) ir Dombrova Lazy (vėjo malūnas).

Parke auga daugiau kaip 100 rūšių medžių ir krūmų – 19 gamtos paminklų. Muziejus yra savivaldybės kultūros įstaiga, įrašyta į valstybės Kultūros ministerijos muziejų registrą. Jis rengia daug tradicinių konkursų. Viename jų šiemet dalyvavo vaikai iš Punsko. Mokiniai labai dėkingi mokytojui Arnoldui Beinariui už paruošimą ir galimybę dalyvauti įdomiam konkurse.

www.punskas.pl (Zita Pakutkaitė)