1949 gruodžio 15 d.
Šlynakiemio kaimo gyventojas Juozas Jakimavičius, kurio laukuose 1949 m. žuvo Lietuvos partizanai Jurgis Krikščiūnas ir Vytautas Prabulis, pasakoja:
Susitikdavome, atnešdavau jiems valgyti Buvo ilgas ir gražus ruduo, todėl ilgai ganėsi gyvuliai. Žmonės buvo pripratę matyti mane einantį melžti karvių, semiantį vandenį iš šaltinio pamiškėje niekas nekreipdavo dėmesio, niekas nieko neįtarė. Davus sutartą ženklą jie (Vytas Prabulis ir Jurgis Krikščiūnas aut.) ateidavo į pamiškę. Ten ir susitikdavome. Prie bunkerio arti neidavau. O ir tada, kai kasė bunkerį, jie man nieko nesakė. Nujaučiau, kad yra bunkeris, bet detaliau žinoti nieko nenorėjau, kad reikalui esant galėčiau išsiginti tolesnio likimo niekas nežinojo: ar jie gyvi papuls, ar nuo manęs pradės
1949 m. gruodžio 15-osios rytą nuėjau šerti arklių ir pastebėjau, kad vietovė apsupta. Prasidėjo Šlynakiemio, Ožkinių ir Šaltėnų kaimų šukavimas. O dar po kiek laiko išgirdau šūvius. Netrukus atėjo kareiviai, paėmė mane tiesiog su darbiniais rūbais ir nuvarė prie bunkerio. Bunkerio anga buvo atidaryta. Į vidų šaudė dūminiais užtaisais. Aišku, aš jiems buvau reikalingas tam, kad prieičiau prie bunkerio, nes patys jie bijojo. Mėginau priešintis, bet gavau buože ir vis tiek turėjau lįsti į bunkerį.
Bunkeryje radau Vytą Prabulį. Mačiau, kad buvo nusišovęs rankoje dar laikė Parabellum paleido sau šūvį į pasmakrę. Radau ir Jurgį Krikščiūną Rimvydą. Rimvydo buvo visa kruvina galva kaip duota, nuneštas pakaušis. Abu iškėliau į paviršių. Tuoj pat atlėkę sanitarai paėmė Rimvydą, o Prabulio kūną įmetė į iš kaimynų atvarytą pastotę.
Ta pačia pastote ir mane nuvežė į Cipliškį ten buvo taip vadinamas operacijos centras. Kas dar buvo bunkeryje? Buvo pradėta rašyti Suvalkijos istorija, ginklai, Aušros vartų paveikslas ant sienos, pora kepalų duonos, bulvių, skardinė žibalo ir primusas. Ir visas turtas. Mėgdavo kai kas sakyti, kad partizanai neva banditai visko prisiplėšę Nebuvo net nieko panašaus. (Laisvės kryžkelių archyvas)
www.punskas.pl (Sigitas Birgelis)