Apie partizaną Vytautą Prabulį

Prieš 60 metų gruodžio 15 d. Šlynakiemio kaime, Juozo Jakimavičiaus laukuose, didvyriškai žuvo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Karžygys, partizanų kapitonas JURGIS KRIKŠČIŪNAS-RIMVYDAS ir jo adjutantas VYTAUTAS PRABULIS-ŽAIBAS. Jurgio Krikščiūno biografija yra plati ir daug kur prieinama. Apie mūsų kraštietį, kilusį iš buvusio Punsko parapijos Mockavos kaimo, Vytautą Prabulį žinome kur kas mažiau.

Laisvojoje internetinėje enciklopedijoje Vikipedija galima perskaityti, kad Vytautas Prabulis-Žaibas buvo vienas iš garsiausių Suvalkų krašte veikusių lietuvių partizanų. Jo tėvai turėjo didelį ūkį. Partizano gimimo data ir vieta nežinomos.

Kadangi Mockava prieš Pirmąjį pasaulinį karą priklausė Punsko parapijai, visai įmanoma, kad Vytauto Prabulio gimimo metrikai yra Punsko valsčiaus metrikacijos skyriuje. Šio skyriaus vedėjas Valentas Uzdila – uolus mūsų krašto istorijos mėgėjas – mielai sutiko paieškoti Prabulių pėdsakų gimimo aktuose.

– Paieškas pradėjau 1922 metais, – pasakoja Punsko metrikacijos skyriaus vedėjas Valentas Uzdila. – Nors valstybinė siena buvo nustatyta 1920 metais, bet žinau, kad ne kartą tėvai, vogčiomis perėję Lietuvos ir Lenkijos sieną, savo vaikus krikštydavo Punsko bažnyčioje.

Nemažai Valentui teko perversti metrikų knygų, kol pagaliau aptiko daug žadantį įrašą, pažymėtą 232 numeriu. Knygoje rusiškai rašoma, kad 1912 m. Mockavos kaime gimė Alfonsas Prabulis, Vinco ir Marijonos Makauskaitės sūnus. Akivaizdu, kad tai galėjęs būti partizano Vytauto Prabulio brolis.

Norėdami sužinoti ką nors daugiau, vieną sekmadienio rytą išsiruošėme į Mockavą. Vienas seniausių šio kaimo gyventojų Vytautas Busilas sutiko parodyti vietą, kur dar šeštajame dešimtmetyje stovėjo Prabulių sodyba. Dabar ten plynas laukas. Nėra nei medelio, nei krūmokšnio, net mažiausio akmens.

Vytautas Busilas gerai prisimina Mockavos Prabulius kaip kaimo nenuoramas ir smarkuolius.

– Karo metais, – pasakoja mano pašnekovas, – Jonas Prabulis dirbo Reicho tarnyboje ar buvo Plechavičiaus armijoje. Buvau vaikas, bet prisimenu jį vaikščiojantį kareiviška miline. Po karo jį rusai sugavo, kalino, ištrėmė į Sibirą. Tremties neišvengė ir likusieji Prabulių šeimos nariai: motina Marijona, sesuo Julija ir brolis Alfonsas. Kad Vytautas Prabulis žuvo Lenkijoje, ties Punsku, nei aš, nei kiti mūsų kaimo bei apylinkės gyventojai nežinojome iki šių dienų.

Vytautas Busilas gerai prisimena savo bendravardį Vytautą Prabulį kaip jauną, dar nesuaugusį jaunuolį.

– Tai buvo vidutinio ūgio, apvalaus veido, – sako jis, – smulkaus kūno sudėjimo, gajus ir vikrus vaikinas. Jis galėjo būti 1927 ar 1928 metų gimimo. Mano brolis gimė 1928 m., o jie kartu lankė mokyklą.

Dar šeštojo dešimtmečio pabaigoje šalia traukinio bėgių, kurie staiga pasuka į dešinę, stovėjo Prabulių sodyba. Melioracija viską nušlavė nuo žemės paviršiaus.

– Tai mitas, kad Prabuliai buvo labai pasiturintys, – tikina mano pašnekovas. – Jie turėję ne daugiau kaip 14 ha ūkį. Troba ir ūkiniai pastatai nebuvo nei dideli, nei įspūdingi.

Šiandien Mockavoje nedaug kas prisimena čia gyvenusią Lietuvos partizanų Prabulių šeimą. Nerasime čia nei mažiausio jiems skirto kryželio, nei atminimo lentos.

 www.punskas.pl (Sigitas Birgelis)