Advento metas
Žodis adventus lotyniškai reiškia artėjimą, atėjimą. Adventas yra ypatingas krikščionių liturginių metų laikotarpis. Ne visada jis buvo toks kaip dabar. Seniau (iki IV a.) jis truko 7 savaites (tiek kiek dabartinė Gavėnia). Adventas prasidėdavo sausio 6 d., per Trijų karalių šventę. Prisimintina, kad Kalėdas, kaip Kristaus gimimo dieną, Katalikų bažnyčia pradėjo švęsti gruodžio 25-ąją nuo 354 m.
Įdomu, kad mūsų protėviams pagonims taip pat buvo būdingas ritualinis susilaikymas, kuris primena dabartinį Adventą. Jis veikiausiai prasidėdavo lapkričio pradžioje tuoj po Ilgių (šiandien Vėlinių). Iš tautosakos žinome, kad būta daug draudimų, apimančių ne tik ūkinę žmogaus sferą, bet ir jo dvasinį gyvenimą. Antai nebuvo galima kirsti miško, nes tai darąs žmogus turėsiąs reikalų su miškų dvasia žila moterimi, o šiuo metu kirstų malkų ugnis galinti padegti sodybą.
Mūsų protėvių tikėta, kad po mirties žmogaus vėlė gyvena gyvuliukuose ir žvėreliuose (tam tikra inkarnacija), todėl draudžiama buvo kirpti avis, nes jų vilna atseit silpnai augs arba bus šiurkšti, neleistina dirbti iki pusiaunakčio, nes piktosios dvasios pasibels į langus, nepatartina leistis į kelionę.
Tuo laikotarpiu žmonės turėjo daugiau laiko stebėti gamtos reiškinius, iš kurių burdavo būsimą derlių. Antai, jei daug pasnigdavo, sakyta, kad bus geras vasarojus. Saulėtos dienos pranašavo gerą daržovių derlių. Jei būdavo šalta, tikėta, kad bus karšta vasara ir didelė perkūnija. Dažni atodrėkiai turėję nulemti rugių grūdingumą. Žvaigždėtos naktys pranašavo žuvingus metus.
Nemažai reikšmės žmonės skirdavo šv. Andriejaus nakties sapnams. Kad sapnai pildytųsi, visą vakarą su niekuo nebendrauta, kalbėta rožančių. Moterys po galva pasikišdavo vyriškas kelnes, o po lova padėdavo dubenį vandens.
Šiandien Adventas yra svarbus prieškalėdinis laikotarpis katalikų fizinio bei dvasinio apsivalymo, ramybės ir taikos metas. Šiuo laikotarpiu pasninkaujama, neleistina skriausti nei žmogaus, nei gyvulio.
Adventui svarbi žvakių simbolika. Keturios žvakės reiškia keturias Advento savaites. Žvakių uždegimas viena po kitos reiškia artėjimą prie Jėzaus gimimo, augančią šviesos pergalę prieš tamsą. Žvakių būta dviejų spalvų: trys violetinės ir viena rožinė. Violetinė reiškia atgailą ir atsivertimą į Dievą, rožinė džiaugsmą dėl tuoj gimsiančio Jėzaus. Rožinė žvakė uždegama trečiąjį Advento sekmadienį.
Parengė Sigitas Birgelis