Nowa strona 1

LLEKD Suvažiavimas

Š. m. lapkričio 29 d. Punsko mokyklos svetainėje įvyko Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos rinkiminis ataskaitinis suvažiavimas, kuriame dalyvavo šios draugijos nariai, Punsko ir Seinų krašto folkloro ansamblių dalyviai bei pakviesti svečiai: LR Seimo narys Gintaras Songaila, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LR Vyriausybės direktorius Arvydas Daunoravičius bei Vilnijos draugijos pirmininko pavaduotoja Nijolė Balčiūnaitė.

Suvažiavimo dalyvius dainų, muzikos ir šokių pynute pasveikino Punsko ir Seinų krašto folkloro ansambliai „Gimtinė“, „Alna“, „Šalcinukas“ bei kaimo muzikantai Sigitas Šliaužys ir Jonas Balkus.

Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LR Vyriausybės direktorius Arvydas Daunoravičius ilgametę Etninės kultūros draugijos vadovę Aldoną Vaicekauskienę bei jos pavaduotoją Nastutę Sidarienę apdovanojo aukso ir sidabro ženklais už nuopelnus.

Suvažiavimas išrinko draugijos valdžią. LLEKD pirmininkės pareigos pakartotinai patikėtos draugijos įkūrėjai Aldonai Vaicekauskienei.

Kalba Nijolė Balčiūnaitė

Į dešimties asmenų valdybą išrinkti: Nastutė Sidarienė (pirmininkės pavaduotoja), Aurelija Pečiulytė (sekretorė), Vytautas Batvinskas, Edita Balkevičienė, Angelė Bapkauskienė, Irena Pečiulienė, Raimonda Chmieliauskienė, Nijolė Balčiūnaitė, Robertas Vektorius, Irena Šuščevičienė.

Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija įsteigta prieš 12 metų. Jos įkūrėja ir ilgametė pirmininkė Aldona Vaicekauskienė tikina, kad visus trisdešimt kelerius veiklos metus gyveno ir dirbo dėl mūsų krašto etnokultūros išsaugojimo. Dirbdama su jaunimu stengėsi jį sudominti tuo, kas turi išliekamąją, savitą vertę.

– Neišgarsinsime savo krašto chorinėmis dainomis ar stilizuotais šokiais, – sako ji, – nes tokių pasaulyje daug, bet galime sudominti savo krašto senosiomis dainomis, savitu jų atlikimu.

Naujai perrinkta LLEKD pirmininkė mano, kad ne vieną Senosios klebonijos eksponatą mielai priimtų prestižiniai Lietuvos muziejai. Čia saugomi rinkiniai buvo eksponuoti ne vienoje parodoje Lenkijoje ir Lietuvoje. Aldona Vaicekauskienė džiaugiasi, matydama savo darbo prasmę, ir didžiuojasi, kad taip sunkiai surasti eksponatai neguli saugyklose.