Susitikimas su prel. Edmundu Putrimu

Lapkričio 15 d. Seinuose lietuviai susitiko su Lietuvos vyskupų konferencijos delegatu užsienio lietuviams katalikams prelatu Edmundu Putrimu (išrinktu ar deleguotu atsisakius prelatui Pauliui Baltakiui 2003 metais). Jam atnašaujant šv. mišias Seinų bazilikoje talkino dar keli lietuviai kunigai (kun. Bernardas Augaitis, anksčiau čia dirbęs kun. Arūnas Kesilis, dabar klebonaująs šv. Rapolo parapijoje Vilniaus centre, Kučiūnų klebonas Rimantas Venslova, Lazdijų kun. Tadas, Punsko klebonas Česlovas Baganas ir kun. Donatas Rolskis).

Sakydamas pamokslą prelatas Edmundas Putrimas teigė: „Susirinkome prie vysk. Antano Baranausko sosto ir esam įpareigoti tęsti Kristaus misiją. Jis ne tik praeitis, dabartis, bet ir ateitis. Atėjome paminėti Lietuvos tūkstantmečio, kuomet šv. Brunonas vykdė krikščionybės misiją. Siekiame atnaujinti savo tikėjimą per bendrijas, šeimas, kad skleistume tautines ir visuomeniškumo vertybes. Ypatingas dėmesys šiais metais skiriamas maldoms už lietuviškas šeimas – mylėti artimą, tikėti Dievą, gerbti gyvybę. Liekame dėkingi už tikėjimo išlaikymą per 1000 metų, kad šiandien galime laisvai išreikšti savo tikėjimą. Privalėtume dėkoti ir prisiminti tuos, kurie istorijos vingiuose neretai nekaltai kentėjo dėl tikėjimo kalėjimuose, Sibire. Dėkojam tiems, kas caro laikais, rizikuodami gyvybe, prarasti reputaciją, darbą, perduodavo tikėjimą vaikams. Dėkojame lietuvėms motinoms už savo vaikų mokymą gimtosios kalbos nuo mažumės.

Dėkokime knygnešiams, kurie slaptai nešdavo knygas į Lietuvą, kuriems lietuvių raštas buvo svarbus. Visi jie parodė savo stiprų tikėjimą per savo veiklą ir pasiryžimą vienaip ar kitaip apsaugoti mūsų tautą nuo surusėjimo. Čia tikri savanorystės ženklai, be kurių mūsų tauta nebūtų išsilaikiusi“.

Gerbiamą prelatą parapijiečių vardu pasveikino ir padėkos raštą įteikė kun. Bernardas: „Pasidalintas džiaugsmas tampa didesnis. Mielas ir brangus Prel. Edmundai, dėkojame, kad buvote su Lenkijos lietuvių bendruomene visuomet, dar jiems neturint lietuviškų mišių Seinuose, pats būdamas klierikas.

Šiandien, daugiau kaip 25 metus, savo artumu stiprinate Lietuvos etninėse žemėse gyvenančių tautiečių širdis. Daugelis prisimename „geležinės uždangos“ laikus, kuomet lankydamasis šiame krašte ne kartą drąsinote brolius ir seses Tikėjimo kely, branginot tautinę savimonę – palaikėte jų nuoširdų siekimą auklėti vaikus bei garbinti Dievą gimtąja kalba. Minėdami Lietuvos Kardinolo A.J. Bačkio vizitą praėjusių metų lapkritį (2008-11-09), norime išreikšti padėką Jums už visas dienas, kai buvote kartu ir visokeriopai mus parėmėte.

Sveikindami 50-ies metų jubiliejaus proga, linkime Jums gausių sielovados vaisių, kantrybės ir Aušros Vartų Gailestingumo Motinos globos.

Nuoširdžiai Jūsų – Punsko, Smalėnų, Seinų tikintieji tautiečiai“.

Už atvykimą, rūpinimąsi Seinų krašto lietuviais padėkojo ir su jubiliejumi pasveikino LLB pirmininkė Irena Gasperavičiūtė: „Sveikiname Jus, Prelate, Lenkijos lietuvių bendruomenės vardu. Jūs pats užaugote toli nuo Tėvynės, todėl supratote ir mus. Lankėte mūsų kraštą tais laikais, kai nevalia buvo peržengti į Lietuvą, čia atvykęs jautėte artumą su Lietuva. Lankėt mus būdamas klierikas –Romos šv. Kazimiero kolegijos studentas, po penkerių studijų metų – 1985-aisiais popiežiaus Jono Pauliaus II įšventintas kunigu atvykdavot dar dažniau vesti rekolekcijas, bendrauti su jaunimu. Jaučiame Jūsų nuolatinę globą, vykdamas Lietuvon būtinai užsukate ir pas mus. Stiprybės Jums veikloje su pasauly išsisklaidžiusiais lietuviais“.

Šv. Kazimiero draugijos vardu jos pirmininkas Algirdas Vektorius padėkojo gerb. prelatui už atsiųstą patarnauti nuostabų kunigą Bernardą, pasveikino su gimtadieniu.

Gerb. prelatą pasveikino ir Krasnavo moksleiviai. „Žiburio“ mokyklos moksleiviai pagiedojo gražių giesmių bažnyčioje ir „Lietuvių namų“ scenoje. Čia bendrauta toliau. Garbingą svečią pasveikino „LN“ kapela „Šalcinis“, LLB pirmininkė ir kun. Augaitis. Jis sakė: „Į Seinus atvykau prieš tris mėnesius – per Žolines. Dėkoju visiems, lydėjusiems, sutikusiems mane: parapijiečiams, „Žiburio“ mokyklos direktoriui, Šv. Kazimiero draugijos pirmininkui, Krasnavo mokyklos direktoriui. Pastebiu begalinį ankstesnių kunigų indėlį – įdirbtą dirvą. Kaip tik sukanka kardinolo J.A. Bačkio vizito Seinuose metinės. Jo sprendimu esu Seinuose. Atsiprašau, kad visų reikalų nespėju aprėpti. Pažadu pasitaisyti. Dėkoju už kantrybę“.

LLB pirmininkė prašė prelato perduoti padėką kardinolui už paramą – atsiųstą Seinų parapijai kunigą. „Praėjo 90 metų, kaip neveikia Seinuose kunigų seminarija. Lietuvių kunigų dėka galime išlikti stiprūs. Atvykęs kun. Bernardas ugdo mumyse tvirtumą, tikėjimą“, – sakė ji. Padėkojo kun. Bernardui už pavyzdingą darbą ir pasidžiaugė atkartodama jo žodžius: „Kai su kitais daliniesi džiaugsmu, jis didėja ir sugrįžta didesnis“. Palinkėjo pasitikėti žmonėmis, dalijantis bėdomis ir džiaugsmais.

Scenoje pasisakė prelatas E. Putrimas: „Po mėnesio Pietų Amerikoje vyks XIII lietuvių jaunimo kongresas. Per Studijų dienas nagrinėsime globalizacijos temą, migracijos klausimus. Šiuo metu pasaulyje yra 200 mln. emigrantų – tad tai bus ir tarptautinis iššūkis. Įdomu bus išgirsti, kaip tą temą nagrinės jaunimas iš viso pasaulio, neprarasdamas religinės ir tautinės tapatybės.

Šie metai popiežiaus paskelbti kunigų metais, tad skatinčiau melstis už kunigus, už naujus pašaukimus“.

Prelatas padėkojo kunigams iš Lietuvos už patarnavimus, kun. Bernardui už sutikimą atvykti čia dirbti. Po to su prelatu ir kitais svečiais bendrauta „Lietuvių namuose“ prie vaišių stalo, kurį palaimino kun. Bernardas, melsdamasis kartu su visais.

Surengta taip pat kukli spaudos konferencija.

Eugenija Pakutkienė: Gerbiamas Prelate, pasakykite, kokie viešnagės Seinuose tikslai, kokie Jūsų planai.

 Prelatas Edmundas Putrimas: Į Seinus pirmiausia atvykau sekmadienį kartu dalyvauti šv. Mišiose, pasidžiaugti čia jau tris mėnesius dirbančiu kunigu Bernardu. Pastebėjau, kad jis atlieka gražias pareigas. Kitas tikslas – Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimas, kai šv. Brunonas atnešė mūsų tautai tikėjimą.

Šiandien grįžtu į Lietuvą, ateity – kongresas su pasaulio lietuvių jaunimu.

 Kaip vertinate mūsų krašto lietuvių tikėjimą? Kaip jis rutuliojosi Jums čia lankantis lyginant su viso pasaulio, Lietuvos tikinčiųjų tikėjimu?

 Į Seinus atvykstu kaip į savus namus nuo jaunystės laikų. Lietuvių tikėjimo forma visur yra gera. Visi tikim vieną Dievą. Tikėjimas išreiškiamas su būdingom bendruomenėms tradicijom. Lietuviai šiame krašte jaučia pareigą išlaikyti parapijas per šeimas, mokyklas, bendruomenes. O kaip branginamas tikėjimas gimtąja kalba! Kai esu tarp lietuvių išeivijoje – iškart pastebiu žmones, kilusius iš šio krašto, su jiems būdingu noru prisijungti ir veikti.

 Pasakykite, kokios aktualiausios problemos.

 Visur pasaulyje vienoda problema – sekuliarizacija. Užsienyje yra įvairios migrantų bangos – grupės. Pirmoji banga išeivių nuvilnijo po I ir II pasaulinių karų. Tada taip pat ekonominės sąlygos buvo nelengvos, bet pirmiausia buvo statoma parapija. Dabar esąs globalizacijos periodas. Dabartiniai emigrantai – ekonominiai. Jų pagrindinis siekis – pragyventi. Bet negalim jiems leisti prarasti tikėjimą. Kai šeimos išskiriamos, suskaldytos, vaikai paliekami vieni ar su seneliais, bendravimas, auklėjimas vyksta per internetą.

 Daug metų dirbate su išeivijos jaunimu per seminarus, stovyklas. Buvote Vasario 16-osios gimnazijos kapelionas, aktyvus Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Jaunimo sąjungos veikėjas. Kokiais būdais suburiate jaunimą?

 Jaunimas lieka jaunimas. Ir mes buvom visi jauni. Gal mados, aplinkybės kiek keičiasi. Užimtumas su jaunimu labai reikalingas, tada mažėja tikimybė, kad jis blaškysis ir ieškos nepageidautinų ar žalingų pramogų.

Buvę vieni rūpesčiai 1991 m., kai Lietuva buvusi jau nepriklausoma, o praėjus 20 metų – kiti rūpesčiai. Visgi jaunimas žiūri su optimizmu į ateitį. Jam reikia suteikti entuziazmo, palaikymo. Norint jaunimą suburti, reikia juo pasitikėti, tada ir jauni žmonės mumis tikės.

 Ko palinkėtumėte mūsų bendruomenei?

 Linkiu, kad Jūs kaip bendruomenė toliau vertintute dorybę, tikėjimą, pajustute, kad esame vienos tautybės vaikai.

Globalizacijos laikotarpis neturėtų mums pakenkti. Kur bebūtume, turime išlikti ištikimi Dievui – „Jis atidavė save už mus, kad išpirktų mus iš visokių nedorybių ir suburtų sau nuskaistintą tautą, uolią geriems darbams“. Linkiu jaunimui, kuris išvyksta į užsienį, kad sugrįžtų paremti savo krašto.

 Dėkoju už pokalbį.

 www.punskas.pl (Eugenija PAKUTKIENĖ)

 Šiemet liepos 1 d. Lietuvos užsienio ministerija už lietuvybės puoselėjimą ir lietuvių bendruomenių užsieny telkimą prelatą Edmundą Putrimą apdovanojo titulu „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“.