Prisiminkime išėjusius negrįžti
Prieš 150 metų
gimė žymus Punsko krašto švietėjas, Punsko parapijos klebonas, Suvalkų
apskrities 12 parapijų dekanas
Motiejus Simonaitis.
Kun.
Motiejus Simonaitis gimė 1859 m. Puodžiškės kaime (Kučiūnų seniūnijoje).
Baigė Seinų kunigų seminariją. 1899 m. paskirtas Punsko Švenčiausios
Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčios klebonu, pakeisdamas pasenusį Simoną
Norkų-Narkevičių. Vėliau tapo Seinų dekanato, apėmusio dvylika kaimyninių
parapijų, dekanu. Seinų vyskupo Antano Baranausko paragintas, Punsko
bažnyčioje įrengė ąžuolinį neogotikinį altorių, kurio Švč. Mergelės Marijos
ir Šv. Kazimiero skulptūros buvo pagamintos Prancūzijoje. Kunigo pastangų
dėka aikštė priešais bažnyčią išgrįsta akmenimis.
Simonaitis skatino steigti lietuviškas mokyklas, organizavo vakarinius švietimo kursus suaugusiems. Jo pastangomis įkurtas Vartotojų kooperatyvas Dzūkas, Blaivybės draugija. Kunigas buvo linksmo būdo, žmonių mėgiamas ir gerbiamas. 1906 m. gruodžio 16 d. įkurta Žiburio organizacija. Skyriaus pirmininku išrinktas Motiejus Simonaitis. Jis Punske atidarė knygyną, mokė aplinkinių kaimų gyventojus ūkininkauti.
1917 metais buvo Suvalkų apskrities delegatu į Vilniaus konferenciją, kuri išrinko Lietuvos Tarybą, paskelbusią šalies Nepriklausomybę. Grįžęs iš Vilniaus, kartu su bendraminčiais Petru Pacenka ir Kazimieru Mielkumi, 1919 m. lapkričio 15 d. valstiečių mitingo metu paskelbė lietuviško Punsko valsčiaus įkūrimą. Lenkams užėmus Punską, valsčiaus administracija persikėlė į Lietuvą ir lietuviška veikla užgeso. Kunigas toliau liko dirbti sielovados darbą Punsko parapijoje ir prašė žmonių melstis. Netrukus lenkų administracinės valdžios buvo suimtas ir įkalintas. Grįžo labai prislėgtas, sirguliavo ir 1922 metais mirė.
Prieš 60 metų
gruodžio 15 d. Šlynakiemio kaime didvyriškai žuvo
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Karžygys, partizanų kapitonas
Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas
ir jo adjutantas Vytautas Prabulis-Žaibas.
JURGIS
KRIKŠČIŪNAS-RIMVYDAS gimė 1919 m. Samaroje (Rusija). 1940 m. rudenį J.
Krikščiūnas įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Statybos fakulteto
Geodezijos skyrių. Pirmosios sovietų okupacijos laikotarpiu J. Krikščiūnas
priklausė pogrindinei jaunimo organizacijai, o prasidėjus karui, aktyviai
dalyvavo birželio sukilime. Artėjant sovietų kariuomenei, Krikščiūnas
nusprendė trauktis į Vakarus, tačiau buvo suimtas ir Šiaulių kalėjime
laikytas devynis mėnesius.
1946 m. vasarą vadovavo Dainavos apygardos Mindaugo grupės partizanams, vėliau buvo paskirtas žvalgybos skyriaus viršininku, apygardos štabo organizacinio skyriaus viršininku. 1947 m. gegužės 12 d. kartu su Juozu Lukša-Skirmantu perėjo Lietuvos-Lenkijos sieną. Antrą kartą Rimvydas perėjo sieną 1949 m. pavasarį.
1949 m. gruodžio 15 d. J. Krikščiūnas-Rimvydas su partizanu Vytautu Prabuliu-Žaibu žuvo Lenkijoje prie Punsko, Šlynakiemio kaime.
1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) vadovybės aktu Nr. 4 J. Krikščiūnui-Rimvydui buvo suteiktas partizanų kapitono laipsnis. 1950 m. LLKS prezidiumo nutarimu Nr. 5 jis apdovanotas Laisvės kovos kryžiumi (su kardais), kartu suteikiant laisvės kovotojo Karžygio garbės vardą.
Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, J. Krikščiūno nuopelnai laisvės kovose buvo deramai įvertinti. LR Prezidento 1997 m. lapkričio 20 d. dekretu jis buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu.
Prieš 60 metų,
1949 m. rugpjūčio 30 d., mirė žymus Punsko parapijos klebonas, Šaltinio
bendradarbis ir rėmėjas kun. Antanas
Žievys.
Antanas Žievys gimė 1886 m. vasario 11 d. Kuodžių kaime. Lenkijos kariuomenės karo kapelionas. Mokėsi Kudirkos Naumiesčio pradinėje mokykloje, vėliau Marijampolės gimnazijoje. 1908 m. baigė Seinų kunigų seminariją. 1909 m. vasario 11 d. Varšuvoje įšventintas kunigu. Susikūrus Lenkijos kariuomenei, tarnavo joje karo kapelionu. Jam suteiktas majoro laipsnis. Išėjęs į atsargą, persikėlė į Punską, kur nuo 1936 iki 1949 m. buvo šios parapijos klebonu. Antrojo pasaulinio karo metais vokiečiai bažnyčią uždarė, o vėliau miestelį užėmusi Raudonoji armija kunigą ištrėmė į Rudaminos parapiją. Pokaryje Antanui Žieviui teko atlaikyti didžiulį Lomžos vyskupijos kurijos spaudimą panaikinti lietuviškas pamaldas Punsko bažnyčioje. Tačiau jis nepasidavė.
Prieš 10 metų,
sulaukęs 95-erių, Anapilin iškeliavo žymus Punsko krašto visuomenės
veikėjas, agronomas, mokytojas Jonas
Pajaujis iš Ožkinių.
Jonas
Pajaujis gimė 1906 m. Ožkinių kaime. Lankė lietuvišką Punsko pradinę
mokyklą, vėliau Seinų gimnaziją. Lenkams užėmus Seinus, Jonas išvyko į
Lietuvos Respubliką, kur mokėsi Kalvarijos progimnazijoje ir Seinų
gimnazijoje Lazdijuose. 1933 m. baigė Varšuvos žemės ūkio akademiją. Dirbo
agronomu. Antrojo pasaulinio karo metais Jonas Pajaujis organizavo
septyniolika pradinių mokyklų Seinų krašte. Pradėjus lietuvius keldinti iš
vokiečių užimtų teritorijų, Pajaujų šeima pasitraukė į Lietuvą, į Dotnuvą.
Dirbo Beniakainio augalų bandymų stotyje, o Raudonajai armijai užėmus
Vilnių, Žemės ūkio ministerijoje.
Su svetimais dokumentais repatrijavo į Lenkiją, apsigyveno vakarinėje jos dalyje. 1958 metais buvo paskirtas Punsko žemės ūkio mokyklos direktoriumi. Šiose pareigose darbavosi keturiolika metų. 1970 m. išėjęs į užtarnautą poilsį, toliau dirbo visuomeninį darbą: rinko kraštotyros medžiagą, Aušroje paskelbė seriją straipsnių apie Punsko krašto kaimų istorijas.
www.punskas.pl (sb)