Vėlinės – mirusiųjų šventė

 

 

Vėlinės katalikams yra mirusiųjų pagerbimo bei maldos už juos diena. Ji švenčiama visame pasaulyje lapkričio 2-ąją. Pirmą kartą Katalikų Bažnyčioje ši diena paminėta VIII a. apie Sekmines. Po dviejų amžių mirusiųjų šventė buvo minima lapkričio 2 d.

 

Lietuvoje mirusiųjų pagerbimo diena turbūt buvo žinoma nuo pat krikščionybės įvedimo. XVI-XVIII a. Vėlinės vadintos Ilgių vardu. Vėlinių šventė buvo pagrįsta tikėjimu, kad mirusių artimųjų vėlės ir toliau gyvena tarp mūsų ir gali mums padėti ar pakenkti. Įsivaizduota, kad Vėlinių naktį jos aplanko namus arba meldžiasi bažnyčioje. Vėlesniais laikais tikėta, kad vėlės tą dieną paleidžiamos iš skaistyklos ir eina klausyti maldų. Vėlinių išvakarėse žmonės laukdavo mirusių artimųjų vėlių apsilankymo, paklodavo joms minkštą patalą, uždegdavo po vieną šventintą grabnyčinę žvakę, klūpodavo prie lovos laukdami ateinant mirusiojo vėlės.

 

Vėlinės buvo žinomos dar pagonims. Jie dažydavo kiaušinius raudonai ir juodai, nešdavo juos ant kapų ir tikėdavosi, kad tai užtikrins gerą derlių. Per Vėlines buvo paplitęs paprotys susėdus už stalo pasakoti šiurpias istorijas apie vėles. Šis paprotys išlikęs iki dabar. Tai daro daugiausia jaunimas.

 

Per Vėlines būdavo pagerbiamos ir „klajojančios vėlės“, t. y. ne savo mirtimi mirusiųjų. Buvo tikima, kad tokios vėlės, pvz., mirusių nekrikštytų kūdikių, per Vėlines klaidžiojančios po langais ir prašančios maldų.

 

Vėlinės neretai siejamos su lapkričio 1-ąją minima Visų šventųjų diena.

 

Visų šventųjų diena skirta paminėti žmonėms, kurie po mirties buvo paskelbti šventaisiais. Katalikų Bažnyčia moko, kad šventieji padeda žmonėms, jei jų to prašoma maldoje. Lapkričio 1-ąją liturgine šventųjų atminimo švente paskelbė VII amžiuje popiežius Bonifacas IV. 998 m. popiežius Grigalius šventę papildė lapkričio 2-ąja, skirta pagerbti mirusiuosius.

 

Šiais laikais Lenkijoje, Čekijoje, Švedijoje, Suomijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Lietuvoje, Kroatijoje, Austrijoje, Rumunijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje šią dieną lankomi artimųjų kapai, uždegamos žvakeles.

www.punskas.pl (sb)