Apie Ščecino lietuvius

 

Paminklas prie Gertrūdos koplyčios, kur buvo pašarvoti lakūnai

Ščecino lietuviai – karo audrų nublokšti Lenkijos gilumon, dažnai gelbėjantis nuo Sibiro lagerių, susiklosčius palankesnėms sąlygoms repatrijavę į Lenkijos pamarį daugiausia Vilniaus krašto lietuviai. Yra ten ir vėliau apsigyvenusių, išvykusių mokytis ar dirbti lietuvių iš Seinijos. Reikia pasidžiaugti, jog Ščecine dar veikia Lenkijos lietuvių draugijos skyrius. Valdybą sudaro: pirmininkas Viktoras Buvelskis, sekretorius Antanas Marcinkevičius, iždininkė Danutė Makovicka, narės – Vitalija Bartoševičienė, Aleksandra Konior. Žmonės sueina, buriasi privačiuose namuose arba susitinka bendrose patalpose su kitomis tautinėmis mažumomis, kurių ten gyvena nemažai, vykdo bendrus projektus.

Didelių nuopelnų ir gražių darbų paliko jau amžinybėn iškeliavę Julija ir Jonas Želepieniai iš Ščecino (Jonas Želepienis rūpinosi paminklu ir klėtelės-muziejaus statyba, eksponatų rinkimu, jis 1987 m išleido knygą apie Dariaus ir Girėno skrydį; be galo daug medžiagos perduota LLD archyvui Seinuose – Julijos ir Jono Želepienių pavyzdingai rašytos skyriaus kronikos, dokumentacija, laiškai, protokolai) bei Julius Senvaitis, buvęs nuolatinis paminklo prižiūrėtojas ir aplinkos tvarkytojas.

Paminklas lakūnams atminti žūties vietoje Soldino miške

 

LLD Ščecino skyriaus pirmininkas Viktoras Buvelskis rašė: „Ščecine ir artimiausiuose miestuose liko nedaug lietuvių ir visi vyresnio amžiaus, daug jau išmirė, daugelis emigravo. Vyresnio amžiaus žmonėms kliūtis yra ir didelių nuotolių įveikimas, kad atvyktų į susitikimą...“ Tačiau čia lietuviai vis tiek retkarčiais susitinka. Pagrindiniai renginiai – tai Vasario 16-osios šventė bei Lietuvos lakūnų žūties minėjimas kasmet liepos viduryje (sekmadienį). Iki Dariaus ir Girėno paminklo lietuviams apie 60 kilometrų, bet jie keliauja, prižiūri, globoja, rūpinasi paminklu bei kartu su Kauno aviacijos, karo muziejumi, savivaldybe, Punsko ir Seinų jaunimu ir vietos valdžia kasmet liepos mėnesį rengia prie jo minėjimą. Pastaruoju metu Lietuvai padedant suremontuotas klėtelės-muziejaus stogas, šalia pastatyta vasaros pastogė (girininkijai padedant). Čia lankosi nemažai ekskursijų iš Lietuvos ir kitų šalių.

Viktoras Buvelskis pasitinka ir globoja iš Lietuvos ar mūsų krašto atvykusius moksleivius, atskirus tautiečius, jis tarpininkauja rengiant projektus. Sakykim, 2008 m. padėjo surengti ir dalyvavo VI tarptautinėje parodoje „Gražiai padengtas Kalėdų stalas“, vykusioje Myslibožo mokyklų komplekse Nr. 3, o 2007 m. – Myslibožo Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos ir Kauno miesto Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos vykdytame projekte „Mokyklų bendradarbiavimas – mokyklų mainai“.

Šių metų rugsėjo 19-20 dienomis NATO pajėgų daugianacionalinis šiaurės rytų korpusas Ščecine minėjo 10-ąsias įsteigimo metines. Be kitų kolektyvų, dalyvauti pakviestas Lietuvos karinis orkestras.

Dariaus ir Girėno klėtelė - muziejus

2009 m. sausio 24 d. Ščecine sukurta Tautinių ir etninių mažumų organizacijų taryba, į kurios sudėtį įėjo ukrainiečių, graikų, vokiečių, žydų, lietuvių draugijos. Pirmininku išrinktas Jan Styrnyk (Lenkijos ukrainiečių sąjungos Ščecino skyriaus pirmininkas). Jo pastangomis, Ščecino prezidentui parėmus, rugpjūtį suorganizuotas festivalis „Kultūrų susitikimas“.

Vasario 22 d. vyko LLD Ščecino skyriaus narių susirinkimas Ščecino NATO patalpose, o liepos 19 d. prie Dariaus ir Girėno paminklo Lietuvai padedant surengtas istorinio Lietuvos lakūnų skrydžio 76-ųjų metinių minėjimas. Gražiai čia dalyvavo ir grupė jaunimo iš Punsko ir Seinų. Prieš iškilmes kauniečių buvo suremontuota klėtelė, patvarkyta paminklo aplinka.

2009 m. rugpjūčio 28-30 dienomis Ščecine surengtas jau minėtas festivalis „Kultūrų susitikimas“. Renginys vyko Pamario kunigaikščių pilyje. Jo tikslas buvo parodyti dalelę Vakarų Pamary gyvenančių tautinių mažumų kultūros, tradicijų. Festivalio metu koncertavo tautinių mažumų šiuolaikinės muzikos atlikėjai (lietuviai, graikai, žydai, vokiečiai ir ukrainiečiai). Dalyvavo „After Blues“, graikų vokalinė-instrumentinė grupė „Mythos“, ukrainiečių „Atmosfera“, „Žuravli“, folko muzikos atlikėjai „Cutir“ iš Gdansko, „Sutaras“ iš Lietuvos, „Czarivny struny“ iš Lvovo, vokiečių tautinės mažumos ansamblis „Dialog“ iš Opolės, „Kyczera“ iš Legnicos, žydų muzikinė grupė „Ruach“ iš Vronkių ir grupė „Klezmerfour“ iš Liublino. Ta proga surengta ir pristatyta 1945-1950 m. žmonių emigracijos į Vakarų Pamarį nuotraukų paroda, pavadinta „Ieškant naujųjų namų“.

Lietuvos kariai su Kauno meru prie Dariaus ir Girėno paminklo 2008.07.13 d.

 

2006 m. spalio 12 d. Ščecine, Rayskio g. 23, atidarytas Lietuvos Respublikos garbės konsulatas (įėjimas nuo Jagielionų gatvės). Čia lietuviai taip pat dažnai apsilanko, palaikomi glaudūs ryšiai, bendraujama su garbės konsulu Vielavu Viežchosu (Wiesław Wierzchoś). Bendradarbiaujama su Myslibožo, Kauno, Vilniaus valdžiomis, užmegzti ir palaikomi ryšiai su MOW Renice, Rožansko girininkija, Myslibožo Dariaus ir Girėno mokykla, su Varšuvoje veikiančia LR ambasada ir konsulatu.

Pirmininkas renka ir kaupia straipsnius apie Darių ir Girėną, pasirodžiusius vietinėje ir Lietuvos spaudoje.

2007 m. liepos 15 d. prie lakūnams skirto paminklo Pščelnike jų žūties 74 metinių proga tarp kitų apdovanotųjų Aukso orderis įteiktas LLD Ščecino skyriaus pirmininkui Viktorui Buvelskiui (įteikė LR Tautinių mažumų ir išeivijos departamento direktorius Antanas Petrauskas).

Šiemet „Ziemia Gorzowska“ (2009-07-15) rašė: „(...) daug ščeciniečių ir svečių dalyvavo minėjime Myslibožo miškelyje. Susirinko žmonės, kurie žino šio įvykio vertę. Po 76 metų vis aktualu tai, vardan ko veikė Steponas Darius ir Stasys Girėnas. LR Seimo vicepirmininkas Algis Kašėta sakė: „Jų skrydis buvo didžiulis impulsas lietuvių tautai. Dariaus ir Girėno tuometinį pasiryžimą galima lyginti su skrydžiu į Mėnulį. Tai lakūnai – Lietuvos didvyriai, jų vardais pavadinta daug gatvių, mokyklų, išleistas 10 litų nominalas su jų atvaizdais.

Prie Dariaus ir Girėno paminklo ansamblio

 

Jaučiu, tarytum būtume viena didelė šeima. Dalyvaudami kartu šiandienos minėjime dėl bendrų siekių pagal Dariaus ir Girėno testamentą privalome vykdyti didelius darbus savo tautos labui“.

Straipsnyje „Didvyrių tragizmas“ rašoma: „(...) šventėje Pščelnyke paminima tragiška Stepono Dariaus ir Stasio Girėno mirtis, kai jų pilotuojamas lėktuvas 1933 m. liepos 16 ir 17 naktį sudužo miške prie Myslibožo. Jie suplanavo pirmą transatlantinį skrydį be nusileidimo, pervežant oro paštą. Tikslas buvo nusileisti Kaune, o skrydis turėjo pabrėžti Lietuvos nepriklausomybę ir didvyriškumą. Ore išbuvo be nutūpimo 37 val. ir 11 min., po to neaiškiomis aplinkybėmis lėktuvas krito žemėn.

Myslibožo burmistras Lešek Vierucki (Leszek Wierucki) kalbėjo: „Šis miškas – tai ne mirties vieta, bet pergalės laisvės vardan. Lenkijos ir Lietuvos likimai turi daug bendro, mus jungia ne tik istorija, bet ir dabartis“. Apie dabartinį bendradarbiavimą  per minėjimą kalbėjo Vakarų Pamario vicevaivada Andžej Chmielevski (Andrzej Chmielewski): „Minime tarptautinio rango įvykius, suartinančius dvi tautybes. Stovime prieš didžiulį šansą, koks yra abiejų šalių priklausymas NATO ir Europos Sąjungai. Bendros veiklos plotas – Baltijos jūra. Mus jungia ne vien didžios politikos šūkiai, bet ir natūrali kaimynystė, ir slaviška dvasia. Besiplečiantis Myslibožo valsčiaus bendradarbiavimas su Kauno rajonu – tai lokalinės bendros politikos pavyzdys...“

Minėjime dalyvavo labai daug žmonių, tarp žymių – LR generalinis ambasadorius Lenkijoje Egidijus Meilūnas, LR garbės konsulas Ščecine Wiesław Wierzchoś, karo atašė LR ambasadoje Eugenijus Vosylius ir kiti. Padėtos gėlės prie Lietuvos lakūnams skirto paminklo, po mišių meninę programą atliko Punsko Dariaus ir Girėno mokyklos moksleivių grupė, vėliau lankytas muziejus, bendrauta.

Myslibožo burmistras sveikina Lietuvos ir Lenkijos prezidentus prie Dariaus ir Girėno paminklo (2008.07.13 d.)

 

Ministras P. Vaitiekūnas sakė, jog „paminklą ir muziejų pagal išgales savanoriškai prižiūri vietiniai gyventojai, Myslibožo miesto savivaldybė, Lenkijos lietuvių bendruomenė. Paminklui daug dėmesio skiria Lietuvos ambasada Lenkijoje. Jos pastangomis 2007 metais sutvarkyta aplinka, atliktas remontas, 2008 m. – sutvarkytas S. Dariaus ir S. Girėno skveras Myslibože... Mys­li­bo­žo mieste la­kū­nų var­du pa­va­din­ta­me skve­re­ly­je, ša­lia šv. Gert­rū­dos kop­ly­čios, ku­rio­je, prieš iš­ly­dint į Lie­tu­vą, la­kū­nai bu­vo pa­šar­vo­ti, ati­deng­tas pa­mink­las iš granito (vaizduojantis „Li­tua­ni­cos“ mo­de­lį) legendiniams lie­tu­vių la­kū­nams Ste­po­nui Da­riui ir Sta­siui Gi­rė­nui, kurį sukūrė kau­nie­tis skulp­to­rius Kęs­tu­tis La­naus­kas, lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis iškaltas užrašas: „Lie­tu­vių tau­tos did­vy­riams Ste­po­nui Da­riui ir Sta­siui Girėnui, nu­ga­lė­ju­siems At­lan­tą, - 75-osioms žū­ties me­ti­nėms at­min­ti“. (Soldino miš­ke nuo 1936 m. garbingą vietą ženk­li­na Vy­tau­to Lands­ber­gio-Žem­kal­nio su­kur­tas pa­mink­las.)

Linkime sėkmės ir sveikatos tautiečiams, likimo nublokštiems į Lenkijos gilumą. Dėkoju p. Viktorui Buvelskiui už laiškus ir telefono skambučius, LLD būstinei Seinuose perteikiamą medžiagą.

www.punskas.pl (Eugenija Pakutkienė)