Paminėtos šv. Kazimiero 551-osios gimimo metinės
2009 m. spalio 18 d. Seinų bažnyčioje atkreiptas dėmesys į šv. Kazimiero pavyzdingą gyvenimą, jo dorus siekius. Kun. B. Augaitis pakvietė po mišių sueiti į Lietuvių namus paminėti ir pagerbti šį vienintelį Lietuvos šventąjį. Šiemet sukanka 551 metai nuo karalaičio Kazimiero gimimo dienos. Po pamaldų Seinų bažnyčioje žmonės susirinko Lietuvių namų salėje prie papuošto šv. Kazimiero paveikslo (altorėlio) ir išklausė pasakojimo apie šį šventąjį.
Šv. Kazimiero gyvenimas buvo trumpas 25 metai ir 5 mėnesiai. Gimė jis tarp 6 brolių ir 5 sesių (jis buvo antrasis sūnus, viena jo sesuo mirė anksti) karališkoje šeimoje Krokuvoje, Vavelio pilies rūmuose, 1458 m. spalio 3 d. Šv. Kazimieras savo kilme buvo tikras lietuvis. Jis kilęs iš garsiosios ir garbingos Gediminaičių giminės. Jis Gedimino giminės atžala, jo motina austrė Elžbieta Habsburgietė, o seneliai: Jogaila ir Alšėnų kunigaikštytė Sofija ketvirtoji Jogailos žmona (grynakraujė lietuvaitė, augusi Vilniaus krašte), tėvas Jogailos sūnus Kazimieras Jogailaitis (didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius 1425-1492) ir motina austrų imperatoriaus Albrechto II dukra, kilusi iš Habsburgų giminės. Kazimieras pasižymėjo dideliu pamaldumu, gerais darbais, dorumu. Susirgęs džiova mirė Gardine 1484 m. kovo 4 d. Palaidotas Vilniuje.
(...) 1948 m. birželio 11 d. popiežius Pijus XII paskyrė jį visos lietuvių jaunuomenės ypatinguoju globėju pas Dievą. Taip šv. Kazimieras tapo jaunimo globėju ne tik Lietuvoje, bet ir visuose pasaulio kraštuose, kur lietuvių jaunimas begyventų.
Netrukus po jo mirties žmonės pradėjo gausiai lankyti šventojo karalaičio kapą ir melsti užtarimo pas Dievą. Pradėjo gausėti stebuklai ir žmonės pajuto, kad šv. Kazimiero užtarimu iš Dievo galima išmelsti malonių. Šv. Kazimiero kanonizacijos byla buvo pradėta netrukus po karalaičio mirties, 1521 m. Tačiau įvairios priežastys sutrukdė bylos eigą ir kanonizacijos procesas užsitęsė. Tik 1602 m. lapkričio 7 d. popiežius Klemensas VIII oficialiai paskyrė šv. Kazimiero dieną bažnytiniame kalendoriuje. Buvo tikima, kad Kazimierą paskelbė šventuoju popiežius Leonas X (prieš 1521 m.), o Klemensas VIII tą faktą tik oficialiai patvirtino. Šv. Kazimiero šventė kovo 4-oji buvo ir jo mirties diena.
Į savo šventąjį žmonės
šaukėsi įvairių nelaimių metu. Pirmuoju jo stebuklu laikomas pasirodymas
1518 m. prie Dauguvos upės, karo su Maskva metu. Gausi rusų kariuomenė buvo
susitelkusi ir grėsė užpuolimas Polocko miestui. Miestą ir pilį stojo ginti
gana negausūs lietuvių būriai. (...) Jo brolis, karalius Zigmantas Senasis,
prižadėjo visomis išgalėmis rūpintis Kazimiero kanonizacija, jei jis tik
suteiktų pagalbą. Šv. Kazimieras pasirodęs lietuviams ant balto žirgo,
apsisiautęs baltu apsiaustu. Jis padrąsino kariuomenę kovoti ir pats
pirmasis įstojo į šniokščiančią upę. Lietuviai pasekė jo pavyzdžiu, aršiai
kovėsi ir Maskvos pulkus nugalėjo. Gandas apie stebuklingą karalaičio
pasirodymą ir pergalę pasklido po visą šalį. Stebuklas buvo tyrinėtas ano
meto vyskupų ir pripažintas autentišku.
Dažnai šv. Kazimiero palaikai buvo slepiami, išvežami iš Vilniaus, o pavojui praėjus vėl grąžinami į bažnyčią. Okupantai trukdė garbinti šį šventąjį, draudė jo šventę, tačiau neįveikė žmonių entuziazmo. Tūkstančiai žmonių rinkdavosi kovo 4 d. pasimelsti prie šventojo karsto. 1953 m. gegužės mėn. šventojo Kazimiero karstas slapta pergabenamas į Šv. Petro ir Povilo bažnyčią, kadangi ateistinė valdžia uždarė Katedrą ir pavertė ją paveikslų galerija. 1989 metų kovo 4 dieną šventojo relikvijos buvo iškilmingai grąžintos į Vilniaus Arkikatedrą ir vėl padėtos Šventojo Kazimiero koplyčioje.
Pirmoji šv. Kazimiero bažnyčia Lietuvoje buvo pastatyta XVI a. netoli Ukmergės. Ją pastatė jėzuitai. Maždaug tuo pačiu metu pastatyta šventojo garbei bažnyčia Vilniuje. Lietuvoje yra apie 12 šv. Kazimiero bažnyčių.
Šv. Kazimieras yra ne vien mūsų visos tautos globėjas, bet ir atskirų jaunimo organizacijų (skautai, ateitininkai, vyčiai jį yra pasirinkę savo ypatingu globėju) bei vyskupijų. Taip pat šv. Kazimieras yra Kauno seminarijos IV teologinio kurso globėjas. Jaunimas iš šv. Kazimiero turėtų mokytis jaunystės ir skaistybės branginimo.
Po paskaitos vyko pasikalbėjimas.
Petras Dapkevičius iškėlė klausimą, kodėl vysk. Jurgis Matulaitis
neskelbiamas šventuoju, o laikomas palaimintuoju. Kunigas Bernardas Augaitis
atsakė, jog tai ilgas kelias ir sudėtingi procesai, ne vien nuo Lietuvos
dvasininkijos priklausomi. Vladas Klimasara pasakė, jog leidinyje Siewca
jis ir Vitas Grigutis įrašyti kaip bažnytinės tarybos nariai, jiems nieko
apie tai nežinant. Teresė Klimasarienė priminė, kad Žagariuose jau
nebereikalingos lenkiškos mišios, nes nėra vasarotojų. Be to, jiems būna
įdomiau paklausyti lietuviškų giesmių. Petras Maksimavičius kalbėjo apie
informacines lenteles. Kad buvusi spaustuvė, seminarija ir vyskupų rūmai
būtų pavesti konservatoriaus globai ir būtų gauta lėšų renovacijai
objektai turi būti įtraukti į saugotino paveldo sąrašą. Dėl lentelių
lietuvių kalba pakabinimo negauta jokio atsakymo iš klebono. Gauti kelių
buvusioje spaustuvėje gyvenančių šeimų raštiški sutikimai.
Algirdas Vektorius aptarė Šv. Kazimiero draugijos veiklą po III tarybos posėdžio: surengta ekskursija į Kryžių kalną, tautiečiai ir bažnytinis choras buvo skatinami susiburti prie vysk. A. Baranausko paminklo Tautiškai giesmei, draugijos atstovai dalyvavo Seinų deklaracijos pasirašyme, paminėtas Lietuvių namų dešimtmetis, vykdyti du projektai, susiję su Šaltinio leidyba bei einamaisiais reikalais, palaikyti glaudūs ryšiai su bažnyčios bendruomene ir kunigu, tam skatinti ir kiti. A. Vektorius paragino dalyvauti išvykoje į Vilnių į Aušros Vartų Marijos atlaidus.
www.punskas.pl (Eugenija Pakutkienė)
Dėmesio!
Lenkijos lietuvių šv. Kazimiero draugijos valdyba š. m. lapkričio 19 d. rengia piligriminę kelionę į Vilniaus Aušros Vartų Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, atlaidus. Kelionės kaina 50 zl. Išvykstama 7 val. nuo Lietuvių namų Seinuose. Kviečiame iš anksto pranešti tel. 0875162485, mob. tel. 608 671 998.