Statybos ir remontai Punsko krašte

Lenkijos įžengimas į ES struktūras pranašavo pokyčius žmonių gyvenime. Dar 2004-aisiais sunku buvę tai apčiuopti, tačiau pradėjus veikti tam tikroms programoms galima buvo rengti atitinkamus projektus, teikti paraiškas ir siekti ES lėšų. Nuo tada visuose sektoriuose prasidėjo sujudimas. Pradedant 2007-aisiais Lenkijoje sparčiai plėtėsi statybos sektorius. Ši veikla tapo pelninga ne tik didžiulėms įmonėms. Kaip grybai po lietaus atsirado ir mažesnės, nes statybos ir remontai tuo metu populiarėjo. Pradėjus plaukti pinigams iš ES, imta ne tik statyti gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus, bet ir kurti infrastruktūrą, tiesti kelius, statyti specializuotus inžinerinius objektus, viešąsias įstaigas ir pan., remontuoti ir renovuoti senuosius objektus.

 

Lenkijos statistikos įstaigos (GUS) duomenimis, 2007-2008 metais užsakymų buvo tiek daug, kad trūko kvalifikuotų darbo rankų ir statybinių medžiagų. Vos spėta su darbais. Tuo pat metu labai pabrango statybinės medžiagos. Šiais metais (2009) netikėtai šią statybininkų sėkmę sutrikdė krizės šmėkla, tačiau ypač mažos firmos nenuleidžia rankų ir tikisi, kad vis tiek darbo joms nepritrūks. Daugiau abejonių turi didžiulės statybinės įmonės, ypač jų subrangovai, kuriems užsakovai dėl įvairių priežasčių nesumoka už darbą. Statybų „sprogimas” lyg ir sušvelnėjo, o konkurencija rinkoje – vis dar labai didelė. Nemaža dalis įmonių tos konkurencijos nepakelia. Ši grėsmė lėmė laipsnišką statybos darbų ir medžiagų kainų kritimą. Klientui tai labai gerai, tačiau įmonėms – nebūtinai.

 

Statybinės firmos daug vilčių sutelkia į įvairias statybas žemės ūkio sektoriuje. ES Naujosios finansinės perspektyvos 2007-2013 metams numato labai intensyvią statybų žemės ūkyje plėtrą. Kiekviename kaime ES lėšomis planuojama kasmet vykdyti po kelias investicijas, o valsčiuose – po keliasdešimt.

 

Šis procesas jau vyksta – Punsko valsčiuje taip pat: ne vienoje vietoje galima susidurti su informacinėmis lentomis, nurodančiomis, kurį objektą ar infrastruktūros dalį finansuota ES struktūrinių fondų lėšomis (tarkim, kaimo keliai, Punsko užeiga, Punsko LKN išorinių sienų remontas).

 

Per pastaruosius metus Punsko miestelis ir aplinkiniai kaimai akivaizdžiai išgražėjo. Tai ne tik valsčiaus įstaigos įnašas, bet ir pačių gyventojų. Naujų statybų būta ir anksčiau, tačiau šiuo metu, atsiradus naujoms technologijoms ir madoms, pastatai statomi spalvingesni, įvairesnių formų. Žmonės nori patogiau ir gražiau gyventi, todėl savo būstus remontuoja, atnaujina, tvarko aplinką. Kiemai atrodo kitaip nei prieš keliasdešimtį metų: daugiau dėmesio skiriama poilsio vietai, o ne kaip anksčiau – daržams po pat langais. Galima sakyti, Lenkijos įžengimas į ES struktūras pakeitė žmonių gyvenimo stilių ir požiūrį į komfortą. Šio fakto įtaka mūsų kraštui labiausiai pastebima būtent kaimuose – ūkininkai dažnai pasinaudodami ES lėšomis (pvz., tiesioginėmis išmokomis, įvairių veiklų programomis) stato ne tik naujus, modernius ūkinius pastatus, bet kelia ir patogumo lygį. Beje, ne tik jiems smagiau gyventi gražiai sutvarkytoje sodyboje. Manau, ir pakeleiviui maloniau pasižvalgyti po apylinkę, kur puikuojasi gražių ūkių nauji, blizgantys stogai, įdomiai sutvarkyta aplinka.

 

Punskas neatsiliko nuo tendencijų, vyraujančių visoje Lenkijoje. Čia niekad netrūko gabių meistrų. Punsko miestelis ypač sparčiai plėtėsi XX a. 8 ir 9 dešimtmečiais. Tada statyta visai kitaip: namo ar ūkinio pastato projektas buvo tas pats beveik visam valsčiuje, niekas nereikalavo begalės leidimų, dokumentų statyboms. Žmonės labai sunkiai dirbo, viską rankomis: tada net betono maišyklių nebuvo, reikėjo maišyti kauptukais. Smėlį, akmenis mesdavo rankomis į vežimus ir perveždavo arkliais. Labai trūko statybinių medžiagų, tačiau Punsko miestelis bei aplinkiniai kaimai augo itin sparčiai.

 

Šiandien statybų technologija, palyginti su buvusia prieš keliasdešimtį metų – daug pranašesnė. Statoma lengviau ir greičiau. Medžiagų pasirinkimas didžiulis. Beje, namo ar kito objekto statymas susijęs su galybe įvairių leidimų, projektų ir nemažomis sumomis pinigų už juos. Taigi mažai ko trūksta – „tik” daug pinigų.

 

Šiuo metu Punske sėkmingai veikia kelios meistrų firmos, kurios darbų stoka nesiskundžia.

 

Mūsų krašto meistrai pripažįsta, kad ypač 2007-2008 metais jiems darbų buvo per akis. Užsakymų būta labai daug, sunku juos buvo įvykdyti, trūko darbininkų, be to, medžiagų kainos buvusios „astronominės”. Kadangi Punsko valsčiaus gyventojai daugiausia ūkininkai, tad didžiulė įvairių statybų ir remontų dalis vyko ir toliau vyksta būtent kaimuose. Labai didelę įtaką statybų plėtrai turėjo ES skirtos lėšos. Pasak vieno juokaujančio mano pašnekovo, pirmiausia gavę už hektarus pinigų daugelis ūkininkų įsigijo „audines” (lengvąsias mašinas), o tik vėliau pradėjo galvoti apie rimtesnes investicijas. Aišku, buvo ir tokių, kuriems svarbiausia buvę modernizuoti savo ūkius: statyti tvartus, silosus, ūkinius pastatus, mėšlo ir srutų sandėliavimo plokštes. Ūkininkai kvietėsi didesnes specializuotas statybines firmas, vietos meistrus. Tik nedidelė dalis prie šių darbų kibo savarankiškai. Mat technologija sudėtinga, be to, kiekvienas užsiėmęs savo reikalais ir darbais – nėra kada patiems „žaisti” su statybom.

 

Šiuo metu statybų sektoriaus padėtis mūsų krašte „išryškėjo”. Anot vieno meistrų, „pernai statybų ėmėsi, kas tik galėjo, nes buvo daug darbo, daug užsakymų, pelnas didesnis. Tuomet galima buvo įgyti savo vertę – jei dirbai sąžiningai ir gerai, tai dabar, kai užsakymų mažėja, nėra ko bijoti dėl darbo stokos”. Deja, tiems, kurie savo klientų ir darbo negerbia ir nepaiso – šioje srityje vietos nėra. Nors ne taip intensyviai, bet žmonės toliau stato, remontuoja. Ir ieško statybininkų, kurie savo amatą atlieka kaip reikiant. Mat statyba ar remontas – tai nėra pigi investicija, ir nieks nenori savo pinigų švaistyti.

 

Lenkijos statistikos įstaigos (GUS) duomenimis, krizės akivaizdoje naujų statybų lyg ir mažėja. Paklaususi vieno mūsų meistro, ar ta krizė pasiekė ir mūsų kraštą, gavau atsakymą, kad dar mūsiškiai to nejaučia. Pačiam Punske kasmet pastatoma bent po kelis naujus namus. Kuriasi naujos šeimos, kurioms reikia kur nors gyventi. Dauguma valsčiaus gyventojų – ūkininkai, kurie yra ambicingi ir vis siekia gerinti savo ūkius. Vis atsiras norinčiųjų ką nors statyti, modernizuoti, remontuoti. Mūsų krašto gyvenamieji namai statyti prieš keliasdešimtį metų, tad ir juos būtina remontuoti. Tarkim, tie, kurių stogai dengti šiferiu, ateity turės jį pakeisti kita danga (pagal ES reikalavimus, Lenkijoje numatyta iki 2032 m. privalomai nuimti šiferį su kenksmingu azbestu). Tad Punsko statybininkams nedarbas negresia – jie dar ne vieną stogą galės perdengti.

 

 www.punskas.pl (Božena BOBINIENĖ)