Apie „Tarp 09“

 

Spalio 8-10 dienomis Vilniuje jau ketvirtą kartą vyko audiovizualinės poezijos festivalis „Tarp“. Tai unikalus renginys, kuriame pirmąkart Lietuvoje galima išvysti šiuolaikinių poezijos pavidalų. Čia poezija susipina su muzika, vaizdu, judesiu, įgaudama naujų netikėtų formų. Šiemet ir poetų varžytuvės (slamas) buvo ypač karštos. O festivalį vainikavo iki šiol neregėta poezijos jam sesija. Festivalis originalus ne tik savo programa, bet ir veiksmo vietomis. „Tarp“ neretai užklysta į jaunimo klubus, kur poezija – reta viešnia, nevengia aplankyti ir Vilniaus m. psichikos sveikatos centro.

 

Su festivalio sumanytoja ir organizatore, poete, dramaturge Gabriele Labanauskaite kalbasi Benediktas Januševičius.

 

Kuo ypatingas šis, ketvirtasis, „Tarp“ festivalis?

 

Nors kiekvienais metais festivalis vykdavo vis kitoje netradicinėje erdvėje, tačiau šiemet ji buvo itin pogrindinė. Ir ne tik vietos atžvilgiu, bet ir pačia programa. Beje, pastaroji šįsyk buvo išskirtinai lietuviška ir socialiai reflektyvi. Turiu omenyje pankų grupės „Naughty Excreta“ pasirodymą bei per poezijos jam‘ą apie bankų žlugimą dainuojantį poetišką atlikėją Micių. Be to, šiais metais festivalis papildomas vykusiomis ir todėl, tikėkimės, tęstinėmis tradicijomis – edukacine programa – paskaitomis apie meną ir išvaizdžią poeziją bei jau minėtu poezijos jam‘u, kurio metu poetai kartu su muzikantais improvizuoja tekstais ir jų muzikine išraiška.

 

Dar itin džiugu, kad pirmąsyk pavyko naktiniai slam‘o skaitymai. Tai sąlygojo ne tik dalyvių gausa ir jų sceninis pasirengimas (arba tiksliau – nusiteikimas), bet ir slam‘o vedėjas Darius Jurevičius, kuris neseniai grįžęs iš Berlyne vykusio panašaus renginio puikiai pritaikė ten įgytą patirtį „Tarp“ festivalio metu vykusiuose šios gatvės poezijos skaitymuose.

Kiek suprantu, renginiais Vilniuje festivalis neapsiribojo. Kur ir kada bus galima apsilankyti „Tarp 09“ renginiuose?

 

Taip, “Tarp 09” festivalio “P. S.” nukeliaus prie jūros lapkričio pabaigoje. Galbūt užklysime ir į jau kelerius metus festivalio mėgstamu geografiniu tašku tapusius Šiaulius, kuriuose “Tarp” festivalis įsiliedavo į šiuolaikinio meno festivalio “Virus” programą.


Metų pradžioje išleidai albumą. Ar turi naujų sumanymų? Gal vėl rengiesi kur išvykti?

 

Esame įkūrę audiovizualinės poezijos grupę “AVaspo”, kurios dvigubas cd/dvd albumas “Nėra okeano” balandžio mėnesį “Kitų knygų” ir Kultūros ministerijos pagalba išvydo pasaulį. Tačiau dar nepasibaigus metams naujų kūrinių turime tiek daug, kad pats laikas leisti antrą albumą. Kartais praleidi progą, uždelsi ir tai, ką darei prieš pusę metų, jau pačiai nebėra įdomu. Kūrybinis procesas toks intensyvus, kad kiekviename koncerte atliekame bent po vieną naują “eilėdainį”, tad norisi įdomiausius iš jų užfiksuoti.

Ar skaitai šiuo metu? Gal ką patartum paskaityti ir man?

 

Oi, jau seniai skaitau tik poeziją ir dramaturgiją (nors mėgstu prozą, tačiau su romanų eilutėmis jau nebesuspėju). Apie pirmąją patarinėti Tau būtų kvaila ir nekuklu, o apie antrąją galiu atskleisti tik tiek, kad lukštinėju praeitais metais išleistą naujosios rusų dramos rinkinį.

Kaip apibūdintum šiandienę mūsų poeziją? Ar ji Tau neatrodo atsilikusi, senoviška? Kokių poezijos formų dar nėra Lietuvoje? Ko pasigendi?

 

Nors kartais atrodo, kad turime daugiau poetų negu poezijos, tačiau suma summarum padėtis visai nebloga. Ypač rudenį. O kas yra atsilikusi ar senoviška poezija? Nedrįsčiau klijuoti etikečių.

 

Manau, kad Lietuvoje turime daugelį įmanomų poezijos formų, tik į tai nežiūrima rimtai, neformuojama tradicija ar niša. Turiu omenyje kritikų, akademikų, deja, kartais ir pačių poetų požiūrį. Žinoma, gal ir nereikalingi šiltnamiai laisvesnei žodžio išraiškai augti, tačiau įdomu, koks būtų derlius, jei, tarkime, toks rimtas renginys kaip Poezijos pavasaris niekada negautų finansavimo, nebūtų leidžiami poezijos rinkiniai, neanalizuojami universitetuose, o mokyklose bręstančios sielos nebūtų supažindinamos su literatūra apskritai.

 

Tai tik retorinis klausimas. Kasmet jį apeidami esame tarpe tarp lūpų ir aptrupėjusių lubų.

 

www.punskas.pl (Benediktas Januševičius)