Teatrų šventė Seinuose
Seinų teatras
Į teatrų popietę Seinuose, skirtą Lietuvos teatro 110-osioms metinėms paminėti, saviveiklininkai kvietė visus teatro mėgėjus. Rugsėjo 20 d. (sekmadienį) Seinų Lietuvių namuose pasirodė: Seinų mėgėjų teatras, suvaidinęs P. Petliuko komediją Velnias ne boba; Suvalkų mėgėjų teatras, pristatęs Simo Vaznelio komediją Byla dėl tvoros (rež. Aldona Kavaliauskienė); Tautkaičių klojimo teatras Gegnė, parodęs H. Kruminšo Senbernius (rež. Onutė Miliauskienė). Monologus pasakė Marytė Jančienė iš Rakelijos ir Jonas Nevulis iš Suvalkų. Per pertraukas ir vakaronę grojo Giriniai obuoliukai (vad. Algirdas Jančas) iš Marijampolės.
***
1909 metų Šaltinio 21 numeryje paskelbtas Lietuvių artistų trumpas atsišaukimas, kur rašoma: Šią vasarą sukanka lygiai 10 metų nuo tos dienos, kada garbingas mūsų tautos veikėjų būrelis pakėlė pirmutinį kartą mūsų teatro uždangą, už kurios gimė pirmutinis tautos kultūros dailės spindulys Lietuvos teatras.
Prieš dešimtį metų pasklido į mūsų šalį nuo Palangos scenos pirmutiniai mūsų teatro žingsniai ir... pasklido po Lietuvą plačią. Žinome iš kitų tautų kilimo istorijos, kokią svarbią vietą jų atgijimo pažangoje užėmė tautos teatras žinome ir mes patys tą, kokį milžinišką įspūdį palieka mūsų sceniški vakarai klausytojuose, kaip juos pakelia, apibendrina, suartina.
Tų pačių metų Šaltinio 34 numeryje rašoma:
Teatro sukaktuvės
Rugpjūčio mėnesio 8 (20) dieną suėjo dešimt metų, kai Lietuvoje buvo padarytas pirmutinis teatras. Susitelkęs lietuvių būrelis Palangoje vasarą 1899 metais sutarė parodyti komediją Amerika pirtyje. Teatras nusisekė taip puikiai, kad neužtekę bilietų nei vietos atsisėsti.
Reta kokiam daiktui taip klojasi pas mus, kaip teatrui. Perėjo vos dešimtis metų, o jau nėra Lietuvoje kampelio, kur nebūtų lošta. Kiekviena draugija, kiekvienas susipratusių lietuvių būrelis laikė šventu daiktu sulošti teatrą bent vieną kartą per metus. Ir reikia pasakyti, kad lietuviai teatro mėgėjai ne prasti lošikai. Rastumėm daug tokių, kurie pasimokę drąsiai galėtų eiti lenktynių su žymiais didelių miestų lošikais. Suprasdama, kiek daug mūsų scena nuveikti gali mūsų užslopintos tautos kultūriniam kilimui ir jos tautiniui susipratimui, pakėliau tarp Šiaulių vaidintojų-mėgėjų iš naujo klausimą, kuris prieš porą metų tuščiu garsu praskambėjo Vilniaus kanklėse, būtent sutverti Skrajojančių trupą. Ačiū šio sumanymo vertės atjautimui, trumpu laiku susitvėrė čia-pat ant vietos žmonių būrelis, kuris noriai aukojo tam darbui savo jėgas ir liuosą laiką. Šiandien jau ingijome iš valdžios teisę vadinti save Lietuvių artistų trupa ir turimę ištisą eilę užtvirtintų vakarų įvairiose Lietuvos vietose. Darbą savo jau pradėjome surengdami du vakaru Radviliškio miestelyje ir vieną Šiauliuose. Šiomis dienomis statome sekantį vakarą Šiauliuose, geguž. 10 (23) d. Užburtas kunigaikštis ir artimesniuose miesteliuose šį-tą iš komedijų. Platesnę savo kelionę po Lietuvą žadame pradėti birželio mėn.
Tiesa, dar neįstengėme per tą 10 metų įsitaisyti nuolatinio teatro.
Vis tik mūsų teatras žengia dideliais žingsniais pirmyn. Turime daug lošikų mėgėjų ratelių.
Turime pagalios net skrajojančių ratelių, kurie tai čia, tai čia atvažiavę lošia.
Minint dešimties metų teatro sukaktuves reikėtų rūpinties, kad ir toliau mūsų teatras eitų rimtomis vėžėmis, kad šviestų, lavintų, dorintų ir auklėtų Lietuvą.
***
Suvalkų teatras
Kolektyvams padėkojo Lietuvių namų darbuotoja Danutė Vilkelienė. Seiniškiai saviveiklininkai tarė ačiū už dalyvavimą, įteikė padėkas, gėlių bei kuklias dovanėles, pakviesdami visus dalyvauti vakaronėje. Pabaigoje pacituoti G. Petkevičaitės žodžiai iš jos pirmojo teatro Palangoje aprašymo (Iš netolimos praeities, Vilniaus žinios, 1907 m.): Vargdieniai žmonės siuto iš džiaugsmo, spaudė viens kitam rankas, nors svetimi pasijuto staiga broliais. Ašaros akyse slepiamos virpėjo, širdys plakė plačia, nežinoma, lig šiol dar nejausta jausmų audra. Taip sutiko Lietuvos minia tą pirmąjį mūsų krašte teatrą taip-pat jį sutinka ir šiandien, kur jis pirmu kartu pasirodo, rašė tuomet Šaltinis.
Seiniškiai linkėjo būti panašios nuomonės, kad niekad nepritrūktų vaidintojų ir žiūrovų.
Po pasirodymų vykusioje vakaronėje dainuota, dalintasi patarimais, pasakota apie ateities planus.
Panašiai kaip Punske vykusiame Teatrų festivalyje ar kai kuriose vietovėse Lietuvoje, seiniškiai norėjo nors kukliai paminėti Lietuvos teatro 110-ąsias metines ir nors kiek prisidėti prie Lietuvos 1000-mečio minėjimo. Kaip tai pavyko nuomonių gali būti įvairių. Žiūrovų šį kartą susirinko nemažai. Kad popietė neprailgtų, ji bus tęsiama dar kelis sekmadienius galėsime pamatyti Lietuvių namų scenoje kitus Punsko ir Lietuvos teatrų vaidinimus. Į šią šventę buvo pakviestas ir Punsko licėjaus teatras (vad. Rūta Burdinaitė), bet jis atsisakė atvykti, nes vienas aktorių negalėjo vaidinti.
www.punskas.pl (Eugenija Pakutkienė)