Prelato, teologijos mgr. Alfonso Jurkevičiaus auksinis jubiliejus

 

„Kaip gera, kad mūsų gyvenimo laivelį vairuoja gerojo Tėvo ranka. Kai Jis prie vairo – niekas nebaisu.“

 

Birželio 21 dieną sukako mūsų kraštiečio kunigo Alfonso Jurkevičiaus kunigystės 50-metis. Nors kaip kunigas jis tarnavęs visus šiuos metus Lenkijos gilumoje – parapijose prie Vroclavo, bet savo gimtojo krašto niekada neužmiršdavęs. Kas vasarą parvykdavęs atostogų tai pas vieną, tai pas kitą savo brolį ir bažnyčiose laikydavęs pamaldas – ir Punske, ir Seinuose, ir Smalėnuose. Net nematydamas kunigo prie altoriaus, jo balsą išgirsdavai iš toli ir atpažindavai, kad tai jis – Alfonsas Jurkevičius kalba ar gieda. Su tokia meile ir atsidavimu skelbė Dievo žodį! Pasakodamas istorijas, retkarčiais pakeldavo balsą, kad net bobelės užsnūdusios minutei prabusdavo. Pamokslai nebūdavo nuobodūs, bet gan ilgoki, tai nenuostabu, kad ir akys merkdavosi. Tačiau šio kunigo balsas priversdavo atidžiai išklausyti pamokslo.

Kunigas Alfonsas Jurkevičius dažnai lankydavosi Lietuvoje, palaikė ryšius su daugeliu Lietuvos kunigų. Tėvynės nuostabius kampelius kunigas Alfonsas išnaršė skersai ir išilgai – kaip pats sakė. Jis be galo žavėjosi Lietuvos žaluma, istorinėmis vietomis. Džiaugėsi gavęs Lietuvos pilietybę. Pasą atsiėmė LR konsulate Seinuose 2000-08-06 d. („Aušra“ 2000/15).

Apie savo gimtinę kunigas sako, kad ji lygiai graži kaip Lietuva: „Kas vasarą sugrįžtu į gimtąjį Šlynakiemį – į gražų kampelį, į gimtuosius namus, stūksančius ant nedidelio kalnelio Bokšų ežero pakrantėje, netoli plento, jungiančio Šipliškes su Seinais, palei Suvalkų-Šeštokų geležinkelį. Po geležinkeliu teka nedidelis Šalčios upelis. Graži gamta, kalneliai, pušynai, ežerėliai, daug medžių.

Čia gimiau, baigiau pradinę mokyklą, čia prabėgo laimingos vaikystės dienos. Mamytė Magdalena kilusi iš Šlynakiemio, iš lietuviškos Paznėkų šeimos. Tėvelis Konstantas į Šlynakiemį (į žentus) atvyko iš Bokšų kaimo. Greitai pramoko savo žmonos gimtąją kalbą. Namie kalbėdavome lietuviškai“.

Alfonsas Jurkevičius gimė 1934 m. lapkričio 11 d. Šlynakiemio kaime. Buvo vidurinysis sūnus. Vyresnis kunigo brolis Heliodoras, baigęs 7 klases, liko ūkininkauti tėvų ūkyje. Jauniausias Juozas įsikūrė Seinuose, kur baigė dailidės kursus ir dirbo Seinų ligoninėje konservatoriumi bei darydavo žmonėms duris ar baldus. Broliai Heliodoras ir Juozas vedė lietuvaites.

Alfonsas mokėsi Šlynakiemio, vėliau Žabariškės, Kolietnyko mokyklose. Baigęs pagrindinę, įstojo į Suvalkų licėjų, kurį baigė 1953 metais. Pasirinko kunigystę. Metus mokėsi Lomžos kunigų seminarijoje. Dėl lietuvybės buvo ištremtas (taip sako žmonės; mat tada buvo tautinėms mažumoms nepalankūs laikai) į jam nepažįstamą Vroclavą. Šioje vyskupijoje ir įdarbintas. Mėgino kun. I. Dzermeikai išėjus į pensiją užimti jo vietą, bet bažnytinė taryba tam nepritarė. Be to, jautėsi labai reikalingas Vroclave gyvenantiems lietuviams.

Alfonsas Jurkevičius kunigu įšventintas 1959 m. birželio 21 d. Vroclave vyskupo, kardinolo Boleslavo Komineko (Bolesław Kominek. Primicijos vyko gimtoje parapijoje – Punske per Petrines, klebonaujant kun. Antanui Šuminskui.

 

Kun. A. Jurkevičius su tėvais, broliais ir krikšto tėvais

Kadangi Alfonsas Jurkevičius seminariją baigė Vroclave, dirbo taip pat Vroclavo vyskupijos parapijose. 1959-60 m. vikaravo Namyslove, 1960-63 Kožuchove, 1963 Bieliavoje Gurnoje, 1963-86 vietovėje Vielovies, o 1986 metais paskirtas klebonu vietovėje Smolec. Klebonaujant paskutinėje Smolco parapijoje, prieš metus atšvęstos tenykštės bažnyčios 100-osios metinės. Tai evangelikų 1908 m. pasistatyta bažnyčia, po Antrojo pasaulinio karo tapusi katalikiška. Toje parapijoje beveik 3 tūkst. gyventojų.

Kunigui Alfonsui Jurkevičiui buvo didelė garbė daug kartų organizuoti susitikimus su popiežiumi ir tokiuose susitikimuose pačiam dalyvauti. 1983-06-21 d. Vroclave per popiežiaus vizitą su lietuvių delegacija popiežiui įteikė krištolinę vazą su užrašu ir sveikinimais nuo Lenkijos lietuvių. Per savo kunigystės 25-metį (1984 m.) kun. Jurkevičius lankėsi Vatikane ir popiežiui Jonui Pauliui II padovanojo medalį su Lietuvos lakūnų Dariaus ir Girėno atvaizdais. 1987-aisiais, minint Lietuvos krikšto 600-metį, kunigas, nuvykęs pas Šventąjį Tėvą, papasakojo jam apie Lenkijoje gyvenančius lietuvius, apie patarnavimą lietuviams Vroclave. Šventasis Tėvas perdavė palaiminimą ir maldą su žodžiais: „Myliu Lietuvą ir ją  laiminu“. 1993 metų rugsėjo 6 dieną, popiežiaus vizito Lietuvoje metu, kun. Alfonsas Jurkevičius su broliu Juozu Kauno kunigų seminarijoje įteikė popiežiui austą kilimą su Aušros vartų Marijos atvaizdu ir kelis paties paruoštus lankstinukus apie Suvalkijos ir Vroclavo lietuvius. Popiežius lietuviškai tarė: „Esu su Jumis ir laiminu Jus. Būkite laimingi...“ (Apie tai rašoma ir knygelėje „13 metų Kauno kunigų seminarijai“.)

46-asis Pasaulio eucharistinis kongresas 1997 m. nuo gegužės 25 iki birželio 1 d.  vyko Vroclave. Už lietuviškų pamaldų tvarką ir piligrimų iš Lietuvos (jų iš viso buvo 870, tarp kitų 4 vyskupai ir 20 kunigų) globą atsakingas buvo kun. Alfonsas Jurkevičius. Kongrese dalyvavo apie 20 tūkst. maldininkų iš viso pasaulio. Lietuviams melstis paskirta (kun. Jurkevičiaus prašymu) viena gražiausių vietų Vroclave – Šv. Daratos bažnyčia, kur lietuviai paminėjo Lietuvos krikšto jubiliejų („Aušra“ 1997/20). Čia padovanota popiežiui lankstinuką lietuvių kalba apie Eucharistiją (kun. Alfonsas išleido jį savo lėšomis 2 tūkst. egz. tiražu).

Kun. A. Jurkevičius su lietuviškų pamaldų Vroclave dalyviais. 1979 m.

2000 m. kovo 1-4 d. jubiliejinių metų proga vienintelis iš Lenkijos dvasininkų lietuvis kunigas Alfonsas Jurkevičius dalyvavo „Lietuvių dienose“ Vatikane ir labai ilgai kalbėjosi su popiežiumi bei Lietuvos prezidentu.

Kaip jau minėta, kunigas Alfonsas atnašaudavo šv. Mišias savo gimtame krašte: Punske, Smalėnuose, Žagariuose. Nuo 1983-iųjų beveik kasmet liepos mėnesį vykdavo į Pščelniką ir atnašaudavo mišias prie Dariaus ir Girėno paminklo. Vroclavo ir apylinkių lietuviams Dievo žodį skelbė ir mišias lietuvių kalba atnašavo kiekvieno mėnesio pirmąjį sekmadienį 15 val. Dominikonų koplyčioje. Kaip kapelionas jiems patarnavo nuo 1979 m. kovo 4 d.

Kunigas per 30 metų palaikė glaudžius ryšius su Vroclave įvairiomis aplinkybėmis atsiradusiais lietuviais. Jis pasakojo: „Po mišių į seklyčią sueidavo apie 150 lietuvių. Ruošiamas šventes ir renginius teko remti moraliai ir materialiai. Dabar liko tik apie 20 lietuvių (renkamės po mišių pas Kašauską), daug mirė, kelios šeimos persikėlė gyventi Lietuvon, kiti išvyko į Kanadą ar kitur. Nors esu pensininkas, bet toliau palaikysiu ryšius su Vroclavo lietuviais. Esu jiems reikalingas. Laikysiu mišias. Gavau vietą kunigų pensininkų namuose, iš čia netoli ir pas gydytojus. Giminaičiai kalbina sugrįžti arčiau tėviškės. Vyriausias brolis jau miręs. Tėviškės neužmiršiu. Kol jėgos leis, parvažiuosiu, kai tik galėsiu“.

Kun. A. Jurkevičius Romoje su LR prezidentu V. Adamkumi

Vroclavo žiniasklaida pranešė, kad kun. mgr. Alfonsas Jurkevičius, dirbantis Smoleco parapijoje (Vroclavo arkidiecezija), einantis klebono pareigas, atšventė kunigystės auksinį jubiliejų ir išėjo į užtarnautą pensiją.

Kleboną atsisveikino jo parapijiečiai, padėkos raštą įteikė Vroclavo vyskupijos vyskupas, Šv. Tėvas atsiuntė palaiminimą raštu, sveikinimus atsiuntė taip pat Lietuvos vysk. Tijunaitis ir daug kitų žmonių. Gerbiamą Jubiliatą per Žolinių atlaidus sveikino Punsko parapijiečiai, rugpjūčio 16 d. Smalėnų. Per šv. Baltramiejaus atlaidus kunigas laikė mišias Seinų bažnyčioje ir Žagariuose. Seinuose po mišių kunigą Jurkevičių pagarbiai ir nuolankiai pasveikino naujas vikaras Bernardas Augaitis bei Šv. Kazimiero draugijos pirmininkas Algirdas Vektorius – visų parapijiečių ir draugijos vardu, o Žagariuose – Petras Dapkevičius. Kunigas Alfonsas, dėkodamas už linkėjimus ir gėles, padovanojo paveikslėlius su žodžiais: „Laiminu Jus ir meldžiu Dievą palaimos Jūsų gyvenimui. Būkite laimingi ir ištikimi Kristui. Kaip gera, kad mūsų gyvenimo laivelį vairuoja gerojo Tėvo ranka. Kai Jis prie vairo, niekas nebaisu. Jėzau, pasitikiu Tavimi. Su kunigišku palaiminimu – kun. prelatas Alfonsas Jurkevičius 50 kunigystės metų proga“. Jis sakė, kad besilankydamas prie Aušros vartų Marijos paveikslo, atnašaudamas šv. Mišias, Marijos globai pavedė visus Lenkijos lietuvius. Pabrėžė, jog tikėjimas yra didžiausias turtas. Pasakojimu apie motiną, su didele meile ir pasiaukojimu gelbėjusią sūnelį nuo mirties, sugraudino daugelį dalyvavusiųjų mišiose.

Kun. A. Jurkevičius su Popiežiumi Jonu Pauliumi II

Apie savo motiną ir tėvą jis sakė, kad jie pirmieji mokė jį gyventi. Iki šiandien prisimena tėvo ranką, kai šis, paėmęs jo ranką, mokė žegnotis, ir švelnią motinos ranką, kai ši vedė jį kas sekmadienis iš Šlynakiemio kaimo (nutolusio 5,5 km nuo miestelio) į Punsko bažnyčią į mišias.

Kunigas Alfonsas Jurkevičius perdavė palaiminimą Lenkijos ir visiems kitiems lietuviams: „Laiminu Jus tautinės giesmės žodžiais – „Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi“. Tesaugo Jus nuostabi Aušros vartų Dievo Motina“.

 Dėkoju gerbiamam kunigui už pasakojimus ir pateiktas nuotraukas.

                                                                                  www.punskas.pl (Eugenija Pakutkienė)