Birbynininkų pasirodymai

 

Dainų ir šokių šventėje

 

Punsko muzikos mokyklos birbynininkai (šeši vaikai, grojantys birbynėmis, ir du – lamzdeliais), vadovaujami mokytojo iš Kauno Arnoldo Beinario, tai: Daiva Jakubauskaitė (birbynė), Albertas Šliaužys (birbynė), Irmina Grigutytė (birbynė), Darius Stoskeliūnas (birbynė), Daiva Batvinskaitė (lamzdelis), Raimundas Venslauskas (birbynė), Aleksas Rupinskas (lamzdelis), Jonas Grigutis (birbynė). (Stovykloje ir Vygriuose dar buvo Tomas Staskevičius.)

 

Liepos 2-osios naktį šie birbynininkai (toks pučiamųjų instrumentų ansambliukas) grojo Dainų šventės „Amžių sutartinė“ koncerte Vilniaus Kalnų parke. Anksčiau, nuo birželio 25 dienos, jie kasdien repetavo.

Vaikai pavargę, bet laimingi ir patenkinti sugrįžo iš Vilniaus. Namuose ilgai neužsibuvo, nes mokytojas per atostogas surengė jiems trijų dienų stovyklą miške prie ežero, 8 km nuo Merkinės. Vaikai ilsėjosi, pramogavo ir mokėsi groti naujus kūrinius, rengė repertuarą kitam koncertui.

Liepos 28 d. birbynininkai (taip įprasta šią jaunų muzikos mėgėjų ir atlikėjų grupę vadinti) pasirodė Vygriuose – X vasaros filharmonijoje AUKSO. Tai unikalus kultūros projektas, vykdomas Vygriuose kasmet. AUKSO tai graikų kalbos žodis, reiškiantis augimą, tobulėjimą. Lietuviams jis siejasi su metalu. Festivalio Vygriuose meno direktorius – dirigentas, smuikininkas, Tychy miesto kamerinio orkestro meno direktorius Marek Moś.

Punsko muzikos mokyklos moksleivių koncertas Vygriuose

Šiemet Vygriuose ir apylinkėse vasaros koncertai vyko nuo Oninių iki rugpjūčio 9 d. (kamendulių vienuolyno aikštėje bei scenoje, įrengtoje ant tilto nuostabioje įlankoje, kur žiūrovus ir sceną skyrė ežero vanduo).

Vieną vakarą scenoje, įrengtoje ant Vygrių ežero tilto, įvyko nuotaikingas birbynininkų (Punsko muzikos mokyklos moksleivių) koncertas, parengtas muzikos mokytojo Arnoldo Beinario. Vaikai pagrojo kiekvienas savo instrumentu individualiai, vėliau daug muzikos kūrinių atliko grupelėmis, po kelis. Koncertą paįvairino dainos, atliekamos solistės Giedrės Beinarienės. Koncerto vedėja buvo Zita Venslauskienė iš Punsko. Pabaigoje gausiai susirinkusius žiūrovus atlikėjai pakvietė palinguoti dainuojant dainą „Ąžuolai žaliuos“. Visi: ir žiūrovai, ir atlikėjai, buvo maloniai nustebinti tarytum suderintu bendru priedainio atlikimu ir tuo, kaip garsai sklido ežero paviršiumi. Vaikai ir mokytojas patenkinti, kad pavyko sklandžiai pagroti. Nors repetuodami jaudinosi, koncerto metu baimės nejuto. Džiaugėsi pristatydami unikalius lietuviškus instrumentus, tautines dainas, muziką, rūbus.

Mokytojas Arnoldas Beinaris – tai muzikas profesionalas. Jo tėvelis, garsus Lietuvos vargonininkas Pranciškus Beinaris, mirė prieš dvejus metus. Pranciškaus ir Danguolės Stefanijos Beinarių šeima išaugino penkis vaikus. Trys iš jų tapo muzikais profesionalais.

Pranciškus Beinaris visą sovietmetį dirbo Kauno arkikatedros vargonininku ir choro vadovu (juo tapo 1948 metais, baigęs Kauno muzikos mokyklą). Jis pats sugebėjo parinkti tokį repertuarą, kad giesmė užgautų žmonių širdies stygas. Ateizmo prislopinti žmonės, gavę gaivų žodį, garsą, neabejodami nuėjo paskui jį. P. Beinaris sukūrė ne vieną giesmę. Vargonininkas dirbo kaip per rugiapjūtę. Repeticijas rengė dukart per savaitę, be to, mokė solfedžiuoti. Bokšte įrengė repeticijų salę. Taip susikūrė stiprus mišrusis 40-50 asmenų choras, kuris giedojo ne tik J. Naujalio, Česlovo Sasnausko, kitų lietuvių kompozitorių, bet ir užsienio klasikų – Haidno, Hendelio, Mocarto, Bethoveno, Šuberto, Dvožako, Palestrinos ir kt., kūrinius bei mišias. 1953 metų Verbų sekmadienį įvyko didelis koncertas – atlikta D. Rosinio „Stabat Mater“ su solistais. P. Beinaris sukūrė „Mišias C-dur“ (1966), „Mišias Es-dur“. Jos buvo atitinkamai pakeistos ir dar sukurtos naujos lietuviškos Mišios, mirusiųjų Mišios („Requiem“) ir kt. Jis yra sukūręs daug kalėdinių, velykinių, Marijai skirtų ir kitų giesmių.

Birbynininkai  Vygriuose

Kaip ir Arnoldas, jo tėvas Pranciškus Beinaris buvo vargonininkas, chorvedys, kompozitorius. Motina buvusi garsi apylinkės dainininkė, o brolis Jonas – vargonininkas ir muzikos mokytojas.

Mokydamasis vargonininkavo ir

vadovavo chorams šv. Jurgio ir Jėzuitų bažnyčiose, mergaičių chorui

sukūrė savo pirmąją giesmę „Gegužio Marijai“. Studijuodamas vargonininkavo Kauno šv. Gertrūdos bažnyčioje ir vadovavo 30 giesmininkų chorui.

Pranciškaus Beinario harmonizuotas giesmes galima suskirstyti į Advento, Gavėnios, Velykų, eucharistines, Marijos ir kt. Vokalinę muziką daugiausia kūrė pagal Bernardo Brazdžionio eiles.

Kai kurie jo komponuoti kūriniai ir šiandien skamba Lietuvos bažnyčiose. Popiežiui Jonui Pauliui II lankantis Kaune, Santakoje, giedota „Ecce Socerdos Magnus“, „Aleliuja“ ir „Viešpatie, pasigailėk“. Jo kūrinius ne kartą atliko Petro Bingelio vadovaujamas choras. Net ir ateizmo metais į Kauno Katedrą plūdo vis daugiau žmonių – ne tik tikinčiųjų, bet ir netikinčiųjų – to gaivaus lietuviškumo pasiklausyti. (Jonas Kirlys – 2005 „XXI amžius“).

Punsko mokyklos moksleiviams pasisekė dirbti su labai gabiu, įdomiu ir darbščiu muzikos mokytoju Arnoldu Beinariu, kuris muzikavimą paveldėjęs iš tėvelio ir senelės, pats daug tobulinęsis Vilniaus muzikos konservatorijoje. Tai, ką paveldėjo ir išmoko, jis perduoda kitoms kartoms, auklėdamas, lavindamas, organizuodamas daug išvykų ir pasirodymų. Mokytojui labai dėkingi ir moksleiviai, ir jų tėvai.

Dėkoju Alicijai Jakubauskienei už informaciją apie birbynininkų pasirodymus.

www.punskas.pl (Zita Pakutkaitė)