Duonos, medaus ir pieno šventė

Tai palyginti naujas, prieš 4-erius metus pradėtas Punsko dienų renginys. Šios šventės sumanytojas ir pagrindinis rengėjas Romas Vitkauskas tikina, kad jau pirmoji šventė susilaukė didelio svečių iš Lenkijos ir Lietuvos susidomėjimo. Pagrindinė jos dalis buvo rengiama pas Albiną Šuščevičių Šilainėje prie Seivų ežero.

Šiemet, kaip ir kasmet, čia buvo galima pasivažinėti brikomis, krosnyje, kurią specialiai šiai šventei sumūrijo Albinas, buvo kepama duona, kieme kopiamas medus. Svečiai ragavo mūsų krašto skanėstų, šoko ir linksminosi prie smagios muzikos. Girdėjome ir apeiginių pabaigtuvių dainų, ir oracijų, ir kt. Šventės šeimininkai, kaip ir kasmet, buvo Dominykas Dzūkelis (Albinas Šuščevičius) ir jauna jo žmona Barbė (Dalia Pečiulienė).

Paklaustas, kodėl duona, pienas ir medus, šios šventės sumanytojas Romas Vitkauskas aiškino, kad „rugelis (duona), medus ir pienas nederlingoje dzūkų žemelėje, per kurią persirito tiek daug negandų, buvo labai svarbūs kaimiečių gyvenimui ir buičiai. Pirmų rugelių laukta su meile, ilgesiu ir viltimi. Būta didelio džiaugsmo, kai pirkioje pasklisdavo naujų rugių duonos kvapas. Kepant duoną laikytasi apeigų: šeimininkė užminkydavo duoną, ant jos padarydavo kryžiaus ženklą, kad duona iš tų namų niekada neišeitų, kad jos niekada žmonėms nepritrūktų, kad Dievulis namiškius saugotų, vėliau laukdavo, kol iškils, ir dėdavo ją ant ajerų. Iškeptos duonos vaikai nunešdavo kaimynams pasivaišinti. Namiškiai, gardžiuodamiesi šviežia duonyte, užgerdavo šalto pienelio. Ir dainų ta proga būta, ir visokių pasakojimų. Duonos kepimas – mūsų apeigų ir papročių dalis.

Medus – skanus valgis, geras vaistas ir midutis, kuriuo galima slogią nuotaiką nuvaryti. Iš vaško liejamos žvakės, kurios uždegamos žmogui mirštant ir deginamos pašarvojus velionį. Iškilus audrai grabnyčią statydavo ant palangės, kad Dievulis namus apsaugotų.

Pienas buvo vienas iš pagrindinių produktų. Iš jo nuo senų laikų slėgti sūriai. Ne vienas prisimena, kiek įvairių sūrių gamindavo mūsų mamos. Lietuvos parduotuvėse ir dabar yra daug įvairių sūrių: ir padžiovintų, ir su pagardais, bet Lenkijoje jų mažai. Mūsų šventės viešnios iš Ukmergės atsivežė daug sūrių ir visus pardavė jau šeštadienį. Sekmadienį joms teko iš Ukmergės atsigabenti dar daugiau“.

 www.punskas.pl (Sigitas Birgelis)