Ar PLB išgyvena krizę?
Lenkijos lietuvių atstovai PLB Seime
PLB Seimo, vykusio Vilniuje liepos 8-10 dienomis, užkulisiuose buvo galima išgirsti svarstymų apie naują PLB kryptį, apie pagrindines šiuo metu PLB užduotis ir tai, kaip pakelti smunkančią PLB poziciją Lietuvoje. Jeigu negyvenčiau Lenkijoje ir nematyčiau, kaip čia užsienio lenkų reikalai patenka į pirmąją vietą politikų veikloje bei į pirmuosius žiniasklaidos puslapius, gal ir nestebintų toks mažas susidomėjimas užsienio lietuvių gyvenimu Lietuvoje. Žiniasklaidoje buvo galima rasti užuominų tik apie tai, kad Prezidentas Valdas Adamkus ignoravo PLB Seimą net sveikinimo neatsiuntė. Ir, žinoma, dvigubos pilietybės klausimas susilaukė šiokio tokio atgarsio. Vienintelis portalas Bernardinai.lt rodė didesnį susidomėjimą ir jo vyriausiasis redaktorius A. Navickas dalyvavo beveik visuose PLB Seimo posėdžiuose bei juos išsamiai aprašė portale. Apie abipusio supratimo trūkumą (tarp Lietuvoje gyvenančių ir užsienio lietuvių) kalbėjo ir JAV bendruomenės atstovė Liūda Rugienienė. Taip pat kalbant apie TMID reorganizavimą nuogąstauta, ar perdavus daugelį kompetencijų darbo su PLB Užsienio reikalų ministerijai išliks sveikas LB santykis su diplomatinėmis atstovybėmis. Ar diplomatai nesiims bendruomenių projektų vertinimo ir galų gale netaps iš esmės pačių bendruomenių neformaliais vadovais. Kitaip sakant, ar paskirų kraštų bendruomenės nepasidarys savotiškais diplomatų įkaitais.
Iš tikrųjų kartais susidaro įspūdis, kad PLB ištikusi krizė. Vis nepamirštama, kiek pasaulio lietuviai prisidėjo prie Lietuvos laisvinimo darbų, tačiau šiuo metu PLB (nors ši organizacija auga, atsiranda vis naujų narių įvairiose valstybėse dabar PLB jungia 41 šalies bendruomenes) dėl kažkokių priežasčių vis dėlto nėra stiprėjanti organizacija ir jos įvaizdis Lietuvoje tikrai neauga. Gal dėl to užkulisiuose ir buvo kalbama apie tai, kad PLB pirmininku naudinga būtų išrinkti Lietuvoje gyvenantį, valstybėje pripažintą autoritetą, kuris galėtų Bendruomenei tinkamai atstovauti bendraujant su Lietuvos politikais, kelti kiekvienos bendruomenės autoritetą jos gyvenamame krašte. Siūlymas lyg ir primena Lenkijoje pasirinktą variantą. Wspólnota Polska pirmininkas šiuo metu yra buvęs Lenkijos Seimo pirmininkas Maciej Plažynski (Maciej Płażyński). Galbūt ir PLB toks kelias būtų parankesnis?
Ir nors pačioje PLB atvirų konfrontacijų ar nesusikalbėjimų lyg ir nėra, tačiau teisingai atkreipė dėmesį minėtasis Bernardinų.lt redaktorius A. Navickas, pažymėjęs, kad PLB sudaro lyg ir dvi labai skirtingos žmonių grupės: neseniai iš Lietuvos išvažiavę jauni, pilni energijos, veiklūs, tačiau ne itin įsisąmoninę bendruomeninio gyvenimo principus žmonės, kiti 1944 m. Lietuvos politiniai tremtiniai, turintys itin didelę patirtį organizuojant lietuvių bendruomeninį gyvenimą, puikiai išmanantys PLB veiklos principus, patys kūrę ir pačią PLB, ir bendruomenes savo gyvenamuosiuose kraštuose, kupini idealizmo, tačiau vargu ar sugebantys tuo idealizmu užkrėsti naujai į PLB įstojusių kraštų bendruomenes. Lyg ir atskiri, beje, kiek teko pastebėti, ne iki galo naujųjų emigrantų suprasti, savo skaičiumi labai negausūs Lietuvos etninių žemių lietuviai. Skaitydama pranešimą apie lituanistinį švietimą Šveicarijos bendruomenės pirmininkė nesugebėjo suvokti esminio skirtumo tarp šeštadieninių (sekmadieninių) mokyklėlių ir nuolatos dirbančių etninėse žemėse vadinamųjų formaliųjų, kaip antai Punsko, Seinų, Navinykų ar Pelesos mokyklos, lyg ir piktindamasi, kad iš Lietuvos panašiai lėšų skiriama formaliosioms ir savaitgalinėms mokykloms, kurių yra daug daugiau.
PLB kūrėsi tuo metu, kai iš žemėlapių buvo išbraukta Lietuvos valstybė, todėl ši organizacija buvo iš esmės perėmusi visas valstybei būdingas vertybes bei veiklos tikslus. Lietuvių Chartoje surašytos idėjos atitinka valstybės saugomas idėjas, tik visa pagrįsta ne teritoriniu vientisumu, o tautinės priklausomybės principu.
Ateinančiais metais minėsime Lietuvos valstybės atkūrimo 20-metį. Nuo to laiko PLB vaidmuo iš esmės pasikeitė. Po pasaulį išsibarstę lietuviai galėjo lyg ir atsikvėpti valstybė, kaip ir dera, perėmė jos darbą. Tačiau ar PLB tapo nebereikalinga? Anaiptol. Ir vėl sugrįžčiau prie užkulisių pokalbių. Vienas pašnekovas pasakė: Turim nusibrėžti aiškius tikslus. Manau, kad mūsų veiklos esmė daryti viską, kad po pasaulį išsibarsčiusieji lietuviai norėtų grįžti į Lietuvą.
Be abejo, PLB darbų netrūksta, jos prasmė irgi nesumažėjusi, ne be reikalo LR Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas, sveikindamas PLB Seimą, citavo Juozo Girniaus žodžius. Gal kiekvienam iš mūsų vertėtų stabtelėti ir prisiminti šio lietuvių filosofo išsakytas mintis, ir lengviau bus atrasti bendruomenėje savo kelią ir uždavinius.
Grįžtant prie Seimo posėdžių kalbėta esminėmis šiuo metu PLB temomis: švietimas, sielovada, TMID reorganizacija, bendradarbiavimas su Lietuva, teisinė LB kraštų priklausomybė PLB, bendruomenių archyvų išsaugojimas, dvigubos pilietybės klausimas. Priimta ir nemažai rezoliucijų. Vienoje iš jų išsakoma, kad PLB Seimas nepritaria dabartiniam Pilietybės įstatymo projektui, kuris nenumato, kad išvykusieji iš Lietuvos po 1990 metų kovo 11-osios ir gavusieji kitos valstybės pilietybę galėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę.
Suvažiavimo pabaigoje buvo išrinkta valdyba ateinantiems trejiems metams: Regina Narušienė (JAV), Dalia Henke (Vokietija), Petras Maksimavičius (Seinai), Jūratė Caspersen (Šveicarija), Juan Ignaco Fourment Kalvelis (Argentina), Arūnas Pabedinskas (Kanada), Rimas Čuplinskas (Vokietija), Antanas Rasiulis (Sibiras), Aurelija Goris Norienė (Belgija), Angelė Vaičiūnienė (Kanada), Vitalija Palubaitytė-Kolesnikova (Baltarusija). Pirmojo posėdžio metu valdyba išsirinko pirmininkę Reginą Narušienę ir pavaduotoją Dalią Henke.
Ir nors girdėjosi komentarų, kad laimėjo jaunieji atstovai iš Europos, o JAV lietuviai atstovaujami tik vieno nario, vis dėlto nesureikšminčiau šių faktų. Norėtųsi palinkėti naujajai valdybai, kad iš išrinktųjų pasisektų suformuoti komandą tikrąja to žodžio prasme bei efektyviai dirbti ir stiprinti mūsų poziciją Lietuvoje.
Irena GASPERAVIČIŪTĖ
"Aušra", 2009/13-14