Kas yra užsienio lietuvis?

 

Vienas iš atsakymų galėtų būti – tai lietuvis, išvykęs nuolatiniam gyvenimui už Lietuvos valstybės ribų. Tačiau čia klausimas yra gilesnis – kas yra tas lietuvis? Mėgstame skirstytis į bangas: pirmosios bangos emigrantas, antrosios, trečiosios, nors bangų galima priskaičiuoti daug daugiau. Lietuvoje mūsų nebanguoja, paklausia, ar vietinis, o jei nesi, tai tampame vokiečiais, anglais, airiais, rusais, lenkais, kanadiečiais, australais, amerikonais. JAV dažnai pajuokaujame, kad kol Lietuva buvo okupuota, mes save laikėme lietuviais ir mus taip pasaulyje traktavo, dabar, kuomet Lietuva laisva, Lietuvoje tapome amerikiečiais, nesvarbu, kad kalbame, mokame skaityti ir rašyti lietuviškai, nesvarbu, kad neatsisakėme savo kultūros, nesvarbu, kad dalis mūsų yra ir Lietuvos piliečiai, tačiau mums primetama gyvenamo krašto tapatybė.

Birželio 10 d. „Drauge“ perskaičiau dr. Juozo Meškausko straipsnį „Kas yra pasaulio lietuvis?“ Ten išvedžiojama, kad ne tik lietuvis už Lietuvos ribų yra pasaulio lietuvis, bet ir Lietuvoje gyvenantis lietuvis taps pasaulio lietuviu, kadangi jis turės teisę laisvai po Europą judėti, gyventi kur nori, kada panorės galės į Lietuvą sugrįžti.

Rengiantis ateičiai daugiau kalbama apie materialinę ir politinę naudą, nei apie lietuvių kultūros išlaikymą. Teigiama, kad Lietuva turi progresuoti kartu su Europos Sąjunga.

Pažvelkime, koks iš tikrųjų Europoje progresas vyksta ir ko galima tikėtis netolimoje ateityje. Nors gimstamumo tema vengiama diskutuoti, tačiau, jei Vakarų Europos atskirų tautų gimstamumas eis ta pačia linkme, kokia eina dabar, per porą dešimtmečių įvyks labai ryškus Europos kultūros pasikeitimas, krikščioniškųjų principų sunykimas, o krikščionybės principais yra paremta Vakarų civilizacija ir demokratija, jos išsivystymas, net ir liberalizmo išsivystymas. Demografijos kaita bus pagrindinis elementas, nulemiantis Europos ateities kultūrą.

Pažvelkime į statistiką. Norint išlaikyti krašto kultūrą reikia išlaikyti minimalų gimstamumą – 2,11 vaikų šeimoje. Jei gimsta 1,9 vaikai, tai nežinomas atvejis, kad būtų susigrąžinta kultūra, o jei 1,3, tai aplamai neįmanoma kultūrą susigrąžinti. Pažiūrėkime, kas šiuo metu vyksta Europoje. Prancūzijoje gimstamumas yra 1,8, Anglijoje – 1,6, Graikijoje – 1,3, Vokietijoje – 1,3, Italijoje – 1,2, Ispanijoje – 1,1 ir t.t. Europos Sąjungos 31 krašte gimstamumas yra 1,38, tačiau gyventojų skaičius nemažėja, o 90 nuoš. atvykstančių į Europą yra musulmonai, krikščionybė akivaizdžiai nyksta. 2050 m. Vokietija bus musulmonų valstybė, Europoje už poros dešimtmečių trečdalis vaikų bus musulmonai. JAV padėtis šiek tiek kitokia, nors vaikų gimstamumas yra 1,6, tačiau dauguma imigrantų yra krikščionys.

Lietuvoje 2003 m. gimstamumas buvo 1,43, 2005 m. buvo nukritęs iki 1,19, o 2008 m. pakilo iki 1,22.  Kultūros likimas Lietuvoje yra pasiekęs labai pavojingą ribą.

Vykstant globalizacijos procesui šia tema yra vengiama kalbėti, Lietuva konkrečiai neplanuoja savosios kultūros išlaikymo, diskusijų tuo klausimu labai mažai. Beveik taikli pranašystė – Lietuva be lietuvių.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pagrindinis tikslas yra lietuvių kultūros išlaikymas užsienio lietuvių tarpe. Tą nusako Lietuvių Chartija ir 2003 metais Pasaulio Lietuvių Seime priimta Vizija ir misija.

Jau aukščiau minėjau, kad mūsų išeivija yra itin marga ir nevienoda. Esame prisitaikę prie įvairių kraštų kultūrų, aibė mišrių šeimų, nevengiama kitų religijų ir kitų rasių. Suprantama, kad užsienyje mes vieni lietuviškos kultūros ilgai neišlaikysime. Lietuvių kultūros išlaikymo pagrindas yra Lietuvos valstybė ir čia gyvenanti lietuvių tauta, kuri labai atvirai ir sparčiai integruojasi į Europos Sąjungą, nesudėlioja išmąstytų saugiklių. Mūsų kultūra yra atsidūrusi labai jautrioje padėtyje.

Vizijoje ir misijoje aiškiai pabrėžėme, kad PLB yra tautinė bendruomenė. Nulemiantis veiksnys yra tautinė kilmė, o ne narystė, tačiau matome, kad tautinė kilmė tampa kas dieną neaiškesnė ir darosi vis sunkiau apibrėžti, kas yra tas lietuvių kilmės asmuo, kas yra užsienio lietuvis. Laisvas judėjimas Vakarų kraštuose iškelia dar ir kitą problemą, nežinome, kuris asmuo yra atvykęs į užsienį nuolatiniam gyvenimui ir kuris yra atvykęs tik trumpam laikotarpiui. Tokį asmenį nebūtų tikslu įvardinti užsienio lietuviu.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenėje pagrindinis jungiantis faktorius turėtų būti siekis tų, kurie rūpinasi lietuvių kultūros, mūsų pasirinktų principų išlaikymu, tai nėra tik lietuvių kilmės asmenų junginys. Beveik taip ir yra. Tie asmenys, kuriems nerūpi „lietuviškumo išlaikymas“, kaip mes anksčiau vadindavome lietuvių kultūros išlaikymą, į mūsų eiles neskuba jungtis.

Siūlyčiau šios labai svarbios temos, lietuvių kultūros išlaikymo, nenustumti į šalį, daugiau plačiau diskutuoti atskiruose kraštuose, pasikviečiant ir Lietuvos kultūrininkus, politikus, mūsų, užsienio lietuvių, problemų nespręsti ir ateities neplanuoti vien tik Lietuvoje. Pvz., JAV lietuviai yra jau šimtas metų savarankiškai organizuoti, Lietuvių Bendruomenės paveldas yra turtingas savo įvairumu, jaučiamas stiprus lietuviškos kultūros suvokimas, kuriam taip pat gresia pavojus sunykti, jei bus naiviai žiūrima į ateitį ir ypač jei mūsų kultūra nyks Lietuvoje. Nors kraštuose, kur nėra senųjų bendruomenių, trūksta patirties, bet ir ten yra pakankamai išmintingų ir sąmoningų lietuvių.

Susumuodama savo mintis siūlau pripažinti, kad gresia pavojus lietuvių kultūrai ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Neturime tikslios statistikos apie Lietuvos gyventojų demografiją, skaičių, kiek asmenų yra išvykę iš Lietuvos ir į kokius kraštus, kokių tautybių ir religijų asmenys atvyksta į Lietuvą, kokie planai kuriami ateičiai, kaip bus kontroliuojama imigracija, nes tai nulems lietuvių tautos ateitį. Nejaugi rankas nuleisime, stenkimės, kad už kelių dešimtmečių Lietuvoje nebūtų išrautos lietuviškos šaknys ir mūsų vaikai nepasiliktų dvasiniais našlaičiais užsienyje, be savosios kultūros. Pavojus gresia ne tik senųjų Europos valstybių kultūroms, bet ir pačios demokratijos principų pasikeitimui.

Liūda Rugienienė, JAV
"Pasaulio lietuvis" 2009/06-07