„Karūna“ - A. Kairio istorinė trilogija 

Turbūt nė vienas Lietuvos valdovas nėra susilaukęs tiek daug Lietuvos rašytojų dėmesio kaip Mindaugas. Jo gyvenimo motyvai matomi Vinco Krėvės („Šarūnas“, „Mindaugo mirtis“), Juozo Kralikausko („Titnago ugnis“, „Mindaugo nužudymas“, „Vaišvilka“, „Tautvilas“), Justino Marcinkevičiaus („Mindaugas“) ir Anatolijaus Kairio („Karūna“) kūryboje. Pastarasis „Karūną“ rašęs keturiolika metų. Baigė 1974 metų pavasarį. Veikalas esąs trijų dalių: pirmoji tai trijų veiksmų istorinė legenda „Karūnos pavasaris“, antroji – trijų veiksmų istorinė drama „Karūnos žiedai“, trečioji – trijų veiksmų istorinė tragedija „Karūnos vaisiai“. Šios trys dalys sudaro istorinę trilogiją – poemą „Karūna“, kuri turi devynis veiksmus, dvidešimt septynis paveikslus, prologą ir epilogą.

Dr. Jonas Grinius, recenzuodamas A. Kairio istorinę poemą, kelia klausimus: kiek originali yra „Karūna“ lietuvių literatūroje, kuo ji skiriasi nuo jau minėtų rašytojų, kurie vaizdavo Mindaugą bei jo dramatiškus laikus, kūrybos, kokiam literatūriniam žanrui ji priklauso? Autorius savo kūrinį vadina poema. Ji parašyta draminiu būdu, suskirstyta į veiksmus bei paveikslus.

Karūna A. Kairiui reiškia vieningą, savarankišką valstybę. Jis ieškojo lietuviškos valstybės pradų bei jos susidarymo priežasčių prieš Mindaugą. Pirmojoje trilogijos dalyje, „Karūnos pavasary“, susipina garbės, moters, paveldėjimo, jėgos, vienybės ir laisvės motyvai. Čia nemažai dėmesio skiriama Lietuvos valstybės susiformavimo aplinkybėms.

Geriausi yra trilogijos „Karūnos žiedai“, kur dramatiška Lietuvos situacija sutampa su jos valdovo Mindaugo dramatiška būkle. Čia pateikiamas Lietuvos karaliaus Mindaugo paveikslas, kuriam nestinga nė tamsių dėmių (sakykim, žiaurus kerštas ir kt.). Šioje dalyje autorius vaizduoja liūdną karaliaus Mindaugo gyvenimo pabaigą ir jo sukurtos valstybės likimą.

www.punskas.pl (Sigitas Birgelis)