Liūtis Seinijoje

Vanduo – gyvybės šaltinis, bet jo perteklius gali pakenkti. Kaip sausra prieš dvejus metus nualino kalvotuose plotuose pievas, javų laukus, taip lietaus perteklius naikina daržoves (pūva mirkstančios vandeny bulvės, morkos...)

Šeštadienio (liepos 5 d.) popietę Seinų apylinkėse dangus staiga apsitraukė tamsiais debesimis ir prapliupo lietus su griausmais ir žaibavimu. Be paliovos lyjant vanduo plaukė į žemesnes vietas. Daugiausia žalos pridarė lygumose esančiose pievose, užsėmė pradžiūvusį šieną, išsiliejo laukuose, daržuose. Nufotografavome Lumbių kaime apsemtas pievas, sumirkusį ir plaukiojantį pradžiūvusį šieną, Klevų kaime išguldytus javus. Lietus užtvindė melioracijos griovius, šulinius. Buvo smarkiai apsemtos kelios balos. Iki tol gražiai žaliavę daugiau kaip pusantro metro aukščio javai (avižos ir miežiai) sugulė nuo didelių lietaus lašų.

Anelė Nevulienė iš Lumbių sako: „Mes spėjom šienus surinkti, bet menki šiemet užaugo, nes iš pavasario šalta ir sausa buvo. Šitie smarkūs lietūs Lumbių kaime užliejo didesnes balas: Šuliauskų, Kmieliauskų, o Gavieniškėj – Sulžinskų pievas. Išguldė ir mūsų, ir kitų javus“.

Aradnykų seniūnas Jurgis Zablackas sako: „Mūsų apylinkėje taip pat buvo didelė liūtis, bet vanduo greit sutekėjo į upę Alną ir Alno ežerą. Pievos per daug neapsemtos. Žieminiai pasėliai stipresni, tai atlaikė, o vasarojus, kuris buvo tręšiamas iš pavasario, aišku, išgulė, nes labai jau išaugęs. Aš nebuvau iš pavasario trąšų bėręs, tai mano javai neišgulę“.

Kitą dieną ir vėl prapliupo lietus. Neatrodė, kad giedros sulauksime bent per savaitę. Balų ir pievų augalija bebaigianti išmirkti, net iš žalios virtusi šviesiai ruda. Vieną dieną įsilyja, vakarop liaujasi, arba dieną nelyja, o naktį – vėl lietus. Ir taip visą savaitę. Lietūs pridarė ūkininkams daug žalos.

Iš pavasario nelijo. Rodėsi, kad laimėjo tie, kurie javus pasėjo prieš Velykas. Tačiau ilgai besitęsiančios šalnos ir lietaus trūkumas neleido daigams žaliuoti. Tik gegužės pradžioje pasirodė lietus. Visgi šalti orai neleido nei pievoms laiku suvešėti, nei daržovėms įsišaknyti. Vėliau atšilo, bet žmonės sako, kad vasara per šalta ir tie nuolatiniai lietūs nieko gero nepranašauja.

Ūkininkas Vytautas Grigutis iš Klevų sako: „Anksčiau jau du kartus pievos būdavo nušienautos, o dabar su pirmuoju pjovimu kai kurie nesusidoroja, nes visur apsemta, su traktoriumi ir pjaunamąja neįmanoma įvažiuoti ir nupjauti. O kur nupjauta prieš lietus, negalima paimti, nes irgi per šlapia. Javai daugelio išgulę, o dar iki rugiapjūtės toli, nes vasarojus tai visiškai žalias. Jei lis ir lis, tai nieko iš grūdų nebus, nes suplaks prie žemės“.

Seinų mieste gaisrininkai skubėjo ištraukti vandenį iš apsemtų rūsių ir šeštadienį, ir sekmadienį (liepos 4 ir 5 d.). Žemiau esančiose Seinų gatvėse esant gausiam kritulių kiekiui susikaupęs vanduo nespėja iš karto subėgti į kanalizacijos šulinius. Kanalizacijos tinklai buvo prieš mėnesį išvalyti, taigi nėra užsikimšę. Tiesiog dideliam vandens srautui subėgti reikia daugiau laiko. Taip pat kaimuose melioraciniais vamzdžiais nespėja subėgti didelis vandens kiekis (nors kasmet pavasarį išvalomi vandens surinkimo šuliniai ir grioviai). Nutekėjimo nebuvo ir dėl to, kad grioviai buvę sklidini vandens.

Pasak Seinų valsčiaus aplinkosaugos inspektoriaus Józefo Januszaniso, „potvyniai mūsų regionui iš esmės negresia, o Lumbių kaimo žemės yra žemiausiai, todėl ten labiausiai ir susitelkė lietaus vanduo (nors melioraciniai grioviai, nuotekų šuliniai kasmet pavasarį tiksliai valomi). Ūkininkai dar nesikreipė paramos dėl liūties padarytos žalos, bet derlius gali būti prastesnis už pernykštį, nes nebus surinktos išgulusių javų varpos“.

Pagal Ūkio ir kaimo plėtros ministerijos 2005-07-07 d. potvarkį dėl pasėlių ir gyvulių draudimo (Dz. U. Nr. 150, poz. 1249), draudimas apima javų, daržovių, vaisių derlių. Jį galima apdrausti draudimo firmose nuo sausros ar liūčių pasekmių. Nuo 2008 m. liepos 1 d. ūkininkas, gavęs priemokas, privalo apdrausti mažiausiai 50 procentų pasėlių („Agroizba“ Nr. 2/2009, 9 psl.).

www.punskas.pl (ep)