Lenkų bendrijos (Wspólnota Polska) vadovas
M. Plažynski (M. Płażyński) neslepia, kad raportas skirtas visų pirma
Lenkijos plačiajai visuomenei paveikti. Tai, žinoma, gan efektinga priemonė,
tačiau... labai pavojinga. Juk dar atsimename 1995-1996 metus, kai Lenkijos
spaudoje gausiai ir intensyviai buvo pateikiama tikrų ir tariamų Lietuvos
lenkų diskriminavimo faktų. Dėl to Seinuose degė prie konsulato kabančios
Lietuvos vėliavos, o sienas papuošė užrašai, raginantys vesti lietuvius į
dujų kameras. Ar nuo to pagerėjo Vilniaus lenkų padėtis sunku pasakyti,
tačiau Seinuose žaizdas teko gydyti ilgus metus. Ir neaišku, kaip greit jos
vėl gali atsiverti.
raportas
M. Plažynski
Gegužės pabaigoje Lenkų bendrija paskelbė raportą apie tai, kaip Lietuvoje (ne)paisoma
Lietuvos lenkų teisių. Lenkų bendrija tai viena pagrindinių organizacijų,
besirūpinančių tautiečių gyvenimu už Lenkijos ribų. Tai nėra eilinė
organizacija. Jos tikslai ir veiklos prioritetai atspindi oficia-liosios
valdžios požiūrį, todėl per ją dažniausiai vykdomi Lenkijos Senato
finansuojami projektai, o jos valdžioje esą daug įtakingų ir gerbiamų
Lenkijoje asmenų. Dabar šiai organizacijai vadovauja buvęs Seimo pirmininkas
Maciej Plažynski, kuris 2001 m. drauge su dabartiniu Premjeru Donaldu Tusku
(Donald Tusk) įkūrė šiuo metu valdančią liberaliosios pakraipos partiją
Piliečių platformą (Platforma Obywatelska).
Lenkų bendrijos (LB) paskelbtame raporte nepaliekama jokių abejonių
Lietuva nuo pat 1990 m. šiurkščiai pažeidžia lenkų tautinės mažumos teises
Lietuvoje, ir padėtis jau du dešimtmečius beveik nesikeičia. Lenkijos
Prezidentas, Premjeras, Seimo ir Senato vadovai raginami imtis visų reikiamų
priemonių, kad priverstų Lietuvą patenkinti Lietuvos lenkų keliamus
reikalavimus.
Priekaištai Lietuvai labai rimti: lenkai diskriminuojami švietimo srityje,
ligi šiol lenkų kalba neįteisinta kaip pagalbinė, lenkų pavardės ir gat-vių
pavadinimai negali būti rašomi lenkiškai. Beje, raporte atkreipiama dėmesį,
kad Lenkijos lietuvių padėtis nepalyginamai geresnė. Štai rašoma, jog Punske
visur matomi lietuviški užrašai, o lietuviškos mokyklos gauna žymiai didesnį
finansavimą negu greta esančios lenkiškos.
Pasak raporto autorių, pastaruoju metu Lietuvoje vykdoma mokyklų
reorganizacija skaudžiai palies lenkų švietimą, nes stambinant klases kai
kurios jų gali būti uždarytos. Todėl Vilniaus rajono savivaldybė š. m. kovo
27 d. priimdama mokyklų reorganizacijos planus 2009/10 metams atsisakė
įgyvendinti Lietuvos Vyriausybės nutarimą, nes manė, kad jis kenkia lenkų
švietimui. Raporte pažymima, kad net 100-e punktų savivaldybės naujai
patvirtinti planai prieštarauja Vyriausybės nutarimui. Lyginama su lietuvių
švietimu Lenkijoje. Aišku, čia situacija pristatoma kaip idealiai
atitinkanti Lenkijos lietuvių poreikius. Panaši išvada daroma, kai kalbama
apie pagalbinės tautinės mažumos kalbos vartojimą ir dvikalbius užrašus. Punsko
valsčiuje, kur daugumą sudaro lietuviai, gatvių ir vietovių pavadinimai
rašomi dviem kalbomis, o lietuvių kalba savivaldybėje įteisinta kaip
pagalbinė. LB netenkina taip pat Lietuvos rinkimų įstatymas, kuris žymiai
riboja galimybes Lietuvos Seime turėti bent 8 Lietuvos lenkų atstovus. Vėlgi,
nors ir skamba ciniškai, Lenkų bendrija mananti, kad Lenkijos rinkimų
įstatymas žymiai palankesnis, todėl kaip galima manyti Lenkijos
lietuviams paprasčiau būti išrinktiems į Lenkijos Seimą. Nepamirštama taip
pat Seinų apskrities įsteigimo, kuris buvo gražus gestas lietuvių atžvilgiu.
Įdomiu pasiūlymu galima laikyti LB teiginį, kad Lietuvos valstybės įstaigų
tinklalapiai privalėtų būti kuriami taip pat lenkų kalba, kas žymiai
palengvintų tautinei mažumai susipažinti su šių įstaigų veikla.
Nepaisant visos kritikos, LB raporte yra sakinys, kuriame pripažįstami taip
pat teigiami Lietuvos sprendimai. Tai nuo 2008 m. mokinio krepšelio
padidinimas 10 proc. bei leidimas Vilniuje įsteigti Balstogės universiteto
filialą. Parengtame raporte pateikiamas taip pat Bendrijos vadovo M.
Plažynskio asmeninis komentaras dėl vykdomos Vilnijos depolonizacijos.
Buvęs Lenkijos Seimo pirmininkas pabrėžia, kad šiais metais Šalčininkų
savivaldybė sąmoningai priėmė sprendimą, prieštaraujantį Lietuvos
vyriausybės nutarimui dėl mokyklų veiklos naujaisiais mokslo metais. Primena,
kad 2008 m. rugsėjį Vilniaus savivaldybės administracija apskundė Lietuvos
valstybę Europos Teisingumo Tribunolui Strasbūre dėl Emilijos Pliaterytės
mokyklos pavadinimo (norima pavadinti Emilii Plater). Pirmininkas pateikia
apmąstymus, kodėl taip atsitiko. Pasak jo, nuo 1990 metų kiekvienas Lenkijos
Premjeras ir Prezidentas kiekvieno susitikimo su Lietuvos vadovais metu
pirmiausia klausia apie Lietuvos lenkų padėtį. Jo manymu, Lenkijos valdžia
nepakankamai gynė tautiečius Rytuose, o dažnai naiviai tikėjo Lietuvos
politikų pažadais. M. Plažynski teigia, kad įstojus į ES tautinių mažumų
klausimai tapo jau ne tik valstybės vidaus reikalais. Tad kai Lenkijos
politikas gina tautiečių pilietines teises kaimyninėje valstybėje, tai
nereiškia, jog kišasi į tos valstybės vidaus reikalus. Pasak jo, lietuviai
vykdo Vilniaus krašto atlietuvinimą, todėl Lenkijos vyriausybė privalo imtis
griežtų priemonių Lietuvos atžvilgiu.
***
Panašios nuomonės kaip Lenkų bendrijos ekspertai laikosi taip pat Lietuvos
ir Lenkijos Seimų asamblėjos vicepirmininkas, Seimo narys dr. Artur Gurski
(Artur Górski). Leidinyje Nasz Dziennik (straipsnis Traktuojami kaip
įsibrovėliai, 2009-05-29) A. Gurski komentuoja Lenkų bendrijos minėtąjį
raportą. Aušros Skaitytojams reikėtų paaiškinti, kad gegužės 9 d. Vilniuje
vykusios Lietuvos ir Lenkijos Seimų asamblėjos sesijos metu Lenkijos
lietuvių bendruomenės atstovai ilgai diskutavo su Seimo nariu A. Gurskiu
apie lietuvių teisių pažeidimus Lenkijoje, ypač švietimo srityje. Šios
diskusijos rezultatas buvęs toks, kad Seimo narys pažadėjo atsiųsti Lenkijos
švietimo ministerijos parengtą informaciją apie lietuvių švietimo padėtį
Seinų ir Punsko krašte. Pažadėjo, ir atsiuntė. Deja, Lenkijos švietimo
ministerijos rašte daug klaidingos informacijos. Nurodomos žymiai didesnės
sumos, kurias valstybė skiria Žiburio mokyklai, negu tos, kurias iš
tikrųjų iš Seinų miesto savivaldybės mokykla gauna, rašoma, kad Seinų
valsčiuje lietuviškos mokyklos (pvz., Krasnagrūdos) buvo uždarytos tada, kai
įsikūrė Žiburio mokykla Seinuose, nutylima informacija apie tai, kad Žiburio
vaikų darželis negauna įstatymiškai priklausančių lėšų ir pan. Lenkijos
lietuvių bendruomenė Seimo nariui A. Gurskiui nusiuntė savo pastabas ir
komentarus, nurodydama tas vietas (Švietimo ministerijos rašte), kur
pateikiama klaidinga informacija arba bandoma ja manipuliuoti, ir taip
iškreipiama tikrąjį Lenkijos lietuvių švietimo vaizdą. Lenkijos lietuvių
bendruomenės rašte pateikti konkretūs duomenys ir paaiškinimai.
Baigiamosiose pastabose LLB pirmininkė Irena Gasperavičiūtė atkreipė dėmesį,
kad toks (kaip Švietimo ministerijos rašte) informacijos pateikimo būdas ir
anksčiau dažnai suklaidindavo politikus, valstybės tarnautojus bei visus
tuos, kurie domėjosi tautinių mažumų padėtimi tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje.
Dėl šios priežasties labiausiai nukentėdavo tautinės mažumos, nes iškreipta
ar klaidinanti informacija sukeldavo nereikalingas diskusijas, ir tai dažnai
neleisdavo sėkmingai gerinti tautinių mažumų padėties abiejose šalyse.
Grįžkime prie Lenkijos ir Lietuvos Seimų asamblėjos vicepirmininko A.
Gurskio interviu Nasz Dziennik. Taigi Seimo narys, kalbėdamas apie
Lietuvos nuodėmes jo tautiečių atžvilgiu, jau buvo susipažinęs su Lenkijos
lietuvių bendruomenės pastabomis ir lietuvių teisių pažeidimo (ypač švietimo
srityje) Lenkijoje faktais.
Asamblėjos vicepirmininkas interviu pabrėžia, kad LB raportas tai labai
solidžiai parengtas dokumentas, nes Lietuva nevykdo geros kaimynystės
sutarties, taip pat pažeidžia tarptautinę teisę. Dera pabrėžti, kad ES
šalyje, o ne pokomunistinės diktatūros valstybėje, tautinė mažuma (...) yra
diskriminuojama švietimo, kalbos, vardų ir pavardžių rašymo, rinkėjų teisių
ir nuosavybės teisių srityse. Šiame raporte aiškiai sakoma, kad lenkų
padėtis Lietuvoje blogėja, kad jie laikomi ne savais (piliečiais P. M.), o
beveik įsibrovėliais. Jo manymu, šiuo metu Lietuvos lenkų padėtis yra
dramatiška, todėl Lenkijos vadovai turėtų elgtis labai ryžtingai. Seimo
narys A. Gurski mano, kad per keliolika metų lietuviai vien naudojosi
Lenkijos parama tarptautinėje arenoje, tačiau nesiteikė nieko už tai duoti.
Lenkijos politika Lietuvos atžvilgiu turi būti sugriežtinta, nes nebegalima
ilgiau pataikauti nepakantumui. Neseniai užsienio reikalų viceministras Jan
Borkovski (Jan Borkowski) mane informavo, kad besikartojant Lietuvos lenkų
atstovų skundams Vyriausybė svarsto galimybę pateikti tarptautinėms
institucijoms skundą prieš Lietuvos Respubliką... pabrėžė Seimo narys.
***
Neseniai Lietuvoje vykusio TS- LKD (Tėvynės sąjungos Lietuvos krikščionių
demokratų) suvažiavimo metu prof. V. Landsbergis pabrėžė, kad Lietuvos
konfliktai su lenkais yra primesti. Anot jo, Lietuva neturėtų pasiduoti
provokacijoms. Pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas ragina šalį aktyviau
veikti tose užsienio politikos srityse, kurios yra užmirštos, taip pat tose,
kur dėl laisvės kovojančioms tautoms reikia Lietuvos pagalbos (www.alfa.lt).
Su šiomis mintimis iš dalies galima sutikti. Naujausia Lietuvos istorija
įrodė, kad partnerystė su Lenkija visiškai pasiteisino. Gerai, kad toks
protingas kelias buvo pasirinktas. Tačiau gyvenant Seinuose atsiranda ir
daugiau minčių. Mums, suprantama, mažiau rūpi tolimas Tibetas ir jo teisių
gynimas, o labiau tikrai geri Lietuvos ir Lenkijos santykiai pasienyje.
Apie juos nuolat reikia kalbėti, nepaisant to, kokie skaudūs būtų klausimai.
Kalbėti reikia atvirai ir sąžiningai, geriausiai ne pažadų ar iškreiptos
informacijos, bet faktų kalba. Štai paprastas pavyzdys. Po keliolikos metų
bendrų diskusijų tik paskutinės Asamblėjos sesijos metu viešai buvo
pripažinta, kad nuo 1999 m., įgyvendinant Lenkijoje švietimo reformą,
panaikinta 50 proc. lietuviškų mokyklų. Tai jau seniai įvykę, ir kalbėjimas
apie tai neturėtų žadinti aistrų, bet leisti ateityje išvengti klaidų. Ar
norime to, ar ne pastaruoju metu Lenkijoje intensyviau diskutuojama apie
tautiečių padėtį Lietuvoje. Šiuos klausimus kelia ne kraštutinę vietą
Lenkijos politikoje užimančios organizacijos, bet aukščiausio rango
politikai. Klaida būtų tai ignoruoti, juolab ką nors vėl žadėti dėl
politinės ramybės arba manant, kad tai iš šalies inspiruojami procesai,
kurie netrukus savaime pasibaigs. Būtina kalbėtis atvirai ir nuoširdžiai,
kaip dera tikriems partneriams.
Petras MAKSIMAVIČIUS, "Aušra" 2009/11 nr.