Byla dėl tvoros
Suvalkų Vienybės klubo ir Lenkijos lietuvių draugijos skyriaus nariai, retkarčiais ir kiti miesto lietuviai, kiekvieną antradienį sueina į kuklias patalpas Pułaskiego g. 24 a buvusių kareivinių sargybinėje). Už patalpų nuomą sumoka LLD. Ji nėra didelė. Blogiausia, kad patalpos nešildomos, ir žiemą yra labai šalta. Suvalkiečiai ir LLD valdyba dėl patalpų šildymo niekaip negali susitarti su miesto komunaline paslaugų įmone.
Klube renkasi Suvalkiečio redakcija, repetuoja saviveiklininkai ir bažnytinio choro dalyviai (lietuviškos šv. Mišios vyksta Suvalkų Švč. Jėzaus Širdies bažnytėlėje kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį sekmadienį). Čia rengiamos paskaitos apie Lietuvos rašytojus, vyksta minėjimai ir kiti renginiai.
Šių metų birželio 21 dieną 16 val. Suvalkų miesto Jaunimo kultūros namuose mėgėjų teatras Sūduvis parodė vieno veiksmo kaimo buities komediją, parengtą pagal Simo Vaznelio apsakymą Byla dėl tvoros.
Veiksmas vyksta Lietuvoje 1891 metais. Du kaimynai: Jonas Rimkus ir Petras Morkus ginčijasi dėl tvoros. Jono Rimkaus nuomone, kaimynas tverdamas tvorą iš jo atėmė ne jam priklausiančią žemės dalį. Jam padėti atskuba advokatas Maušas Abramčikas. Tačiau jam nerūpi bylos rezultatas, o pelnas, kurį tikisi gauti dėl kaimynų ginčo.
Vaidino:
Jonas Rimkus Petras Bobinas
Petras Morkus Pijus Krakauskas
Juozas Vaznelis Maušas Abramčikas
Kačkalienė Danutė Judickienė
I kaimynė Kristina Bobinienė
II kaimynė Aldona Kavaliauskienė (režisierė)
Sufleris Aldona Šabalaj
Renginį paįvairino mergaičių pasirodymai: Alytė Birgelytė, lankanti muzikinę mokyklą, pagrojo smuiku, o Veronika Vasilčik (Dainorėlio konkurse Punske laimėjusi antrą vietą) padainavo dainą apie mamą. Keletą melodijų smuiku pagrojo ir jos pusseserė Živilė Kraužlytė. Monologu ,,Nei pėsčia, nei raita nei važiuota... visus pralinksmino Jonas Nevulis.
Taigi, labai įdomus ir pamokantis buvo suvalkiečių vaidinimas ir malonus pabendravimas po jo.
Keletą žodžių norėtųsi parašyti taip pat apie šio apsakymo autorių. Simas Vaznelis buvo Vinco ir Elžbietos Narkevičiūtės, bajoraitės iš Santaikos (Lietuva), Punsko parapijos klebono, kunigo S. Narkevičiaus pusseserės, vaikas. Jis gimė 1879 m. spalio 16 ar 18 dieną Valinčių kaime. Mokėsi Punsko rusiškoje mokykloje, vėliau Veiverių mokytojų seminarijoje, kurią baigė 1900 m. Po to dvejus metus mokytojavo Varšuvoje, vėliau Parnaravoje, Vilkėnuose, Seinų Žiburio gimnazijoje (1919 m.), Lazdijuose, Šakiuose ir kt. Mirė 1933 m. sausio 8 d. Šakiuose.
Jo pastangomis Lazdijų apskrityje buvo įvestas privalomas pradinis mokymas (ankščiausia visoje Lietuvoje). Jis buvo dvimečių kursų būsimiems mokytojams vedėjas, apskrities savivaldybės švietimo komisijos mokyklų inspektorius.
Parašė apsakymą Byla dėl tvoros (1909 m.), parengė lietuvių kalbos vadovėlį Rašybos lavinimuose darbui pradedamosioms mokykloms (1909 m.) bei dalį Rašybos mokslo darbelių (1920 m.). Tai buvo pirmas Valinčių kaimo gyventojas su viduriniu išsilavinimu. Jo žmoną Kazimierą 1919 m. lapkričio 19 ar 22 d. sušaudė lenkų kareiviai Kazimiero Baranausko tėviškės žemėje. S. Vaznelis Pijaus Krakausko senelio brolis.
Eugenija Pakutkienė
Aldona Kavaliauskienė
Antano Kavaliausko nuotraukos
|
Straipsnio komentarai Komentarų skaičius: AUŠRA neredaguoja
komentarų ir už juos neatsako. |