Abiejų Tautų Respublika

Birželio 26 d. prie Seinų bažnyčios aikštėje anksčiau pastatyto kryžiaus įvyko keista šventė. Šalia Lenkijos vėliavos iškeltos dar dvi: istorinė Seinų žemės vėliava ir Abiejų Tautų Respublikos (toliau ATR) vėliava. Organizatorių siekis buvo simboliškai vienyti visas ATR gyvenusias tautas. Šventė prasidėjo mišiomis, vėliau renginys persikėlė į bažnyčios aikštę.

Svečiams (daugiausia kviestiniams žmonėms) daug kalbėta apie ATR istoriją, apie toleranciją šioje valstybėje ir pan. Tačiau kiekvienam kyla klausimas, kokiu būdu šv. Brunono kryžius ar dvi sukurtos vėliavos prisidės prie tolerancijos idėjų sklaidos Seinuose. Šventės metu kelis kartus buvo priminti Jono Pauliaus II žodžiai. Tas pats popiežius daug kartų kalbėjo, taip pat besikreipdamas į tautiečius lenkus, kad nestatytų jam marmuro ar bronzos paminklų, o tik „gyvus paminklus“, kurie liudytų jo mokslą. Atrodo, kad ši pamoka ne visai išmokta – Lenkijoje popiežiui pastatyta daug paminklų ir jie toliau statomi.

Panašiai Seinuose – užuot skatinus dialogą tarp tautų, yra rašoma tendencinga knyga apie „Seinų sukilimą“, kuri kursto neapykantą lietuviams, keliamos vėliavos, kurių istorijoje niekad nebuvo, ką patvirtina ir heraldikos žinovai. Tokie veiksmai nekuria tolerancijos, bet žadina nesusipratimą. Tariama ATR vėliava yra karinė lauko vėliava, naudota daugiausia Lenkijoje. Pasirašius Liublino uniją, kai vyko karas ir jo metu vieni šalia kitų stodavo ir LDK, ir Lenkijos etmonai, buvę keli atvejai, kai karinė lauko vėliava buvo naudojama kaip pagrindinė kariuomenės vėliava, tik prie jos buvo pridėti vienoje pusėje Lenkijos, kitoje LDK herbai. Tačiau ji buvo tik karinė vėliava, niekad neturėjusi valstybinės statuso. Seinų vėliavos kaip tokios būti negalėjo.

Viena vertus, šiandienis miesto herbas turi XIX amžiaus ryškių požymių ir tikriausiai tada buvo sukurtas. Abiejų Tautų Respublikos XIX amžiuje, kaip žinoma, jau nebuvo. Kita vertus, nebuvo iki XVIII amžiaus pabaigos Seinų apskrities, o Seinai priklausė dominikonams. Jei jau išimties tvarka Seinai turėtų herbą, tai būtinai jame privalėtų būti katalikiški simboliai arba dominikonų ženklai (pvz., jų garbinamų šventųjų figūros). Iki XVIII amžiaus pabaigos aplinkinės teritorijos irgi priklausė vienuoliams (dominikonams arba kamalduliams) bei valdovui. Dalis žemių priklausė taip pat bajorams.

Pats kraštas buvo integrali LDK dalis ir įėjo į Trakų vaivadijos sudėtį. Keista, kad I ketvirtyje yra erelis, kuris dėl Seinų padėties turėtų būti II arba III ketvirty. Seinuose taip pat nebūta totorių, todėl nesuprantamas totoriškos simbolikos naudojimas. Tokių pastabų galima prirašyti tikrai nemažai. Tačiau galima pasakyti tik tiek, kad vėliava sukurta dirbtinai, ne pagal heraldikos bendruosius reikalavimus, ir panaudota simbolika, kurios čia neturėtų būti. Ir kaip klastojant istoriją galima reikalauti supratimo ir tolerancijos?

Išties popiežiaus Jono Pauliaus II kreipimasis į visuomenę statyti jam „gyvus paminklus“ turi gilią prasmę – kai Seinų valdžia nėra palanki vietos lietuvių bendruomenei, yra daug neišspręstų reikalų dėl lietuvių teisių, siekių bei noro įamžinti lietuvių paveldą Seinuose. Šių žodžių autoriaus nuomone, pavykus išspręsti problemas būtų galima suorganizuoti renginį labiau iškilmingą, be istorijos klastojimo, kurio metu būtų pradėtas statyti Seinuose tikras „gyvas paminklas“.

www.punskas.pl (Tadas Bagdonavičius)