Eskursija konkursų laureatams

 

LLD kasmet rengiami konkursai susiję su Lietuva, todėl laimėtojams kaip dovana surengiama ekskursija į Tėvynę. Moksleiviai jau daug kur lankėsi: Anykščiuose (keliavo poetų ir rašytojų keliais), Jurbarke (lankė Panemunės pilis, Veliuoną), Trakuose, Vilniuje, Rumšiškėse, Druskininkuose, Liškiavoje, Punioje, apžiūrėjo Dzūkijos ežerus ir nuostabų gamtovaizdį.

Birželio 11-12 dienomis vyko Lenkijos lietuvių draugijos surengta ekskursija į Klaipėdą ir Palangą (Dailiojo žodžio konkurso laimėtojams – nuo IV klasės, Lietuvių kalbos ir literatūros konkurso pagrindinių mokyklų, gimnazijų, licėjaus laureatams, Lietuvos istorijos ir geografijos konkurso pagrindinių mokyklų ir gimnazijų laimėtojams). Kas laimėjo keliuose konkursuose, vietas galėjo skirti draugui arba broliui, sesei.

Vaikai iš Seinų (18 laureatų, iš jų 2 atsisakė vykti), Vidugirių (1, Navinykų (3), Punsko pagrindinės mokyklos ir gimnazijos (23, iš jų 2 atsisakė vykti) bei licėjaus (4), lydimi mokytojų ir LLD atstovių, išvyko ankstų rytą. Pajūrio link autobusas riedėjo šešias valandas. Klaipėdoje ekskursijos dalyvius pasitiko nuostabi mokytoja lituanistė ir gidė Nijolė Klimantavičienė, kuri globojo, įdomiai pasakojo ir lydėjo į svarbiausias ir įdomiausias miesto vietas. Vaikai žavėjosi įdomiais pasakojimais apie Klaipėdos istoriją, apžiūrėjo Laikrodžių muziejaus senuosius eksponatus, saulės laikrodį. Išgirdo apie Klaipėdos senamiestį, įkurtą 1252 m. liepos 29 d. (Kuršo vyskupo ir Livonijos ordino vietininko sutartimi, su Lietuvos valdovo Mindaugo pritarimu, nutarta pastatyti Klaipėdos pilį). Nuo 1743 m. Klaipėda buvo žymiausias medienos prekybos uostas prie Baltijos. 1963 m. įvyko pirmoji atkurta Jūros šventė, jau tapusi svarbiausiu Klaipėdos miesto masiniu renginiu. 1986 m. pastatyta tarptautinė jūrų perkėla.

Saulėlydis prie Baltijos jūros

Po pietų ekskursijos dalyviai nuvyko į Kuršių nerijoje esančią Neringą, kur lankė Jūrų muziejų ir delfinariumą (atidarytą 1994 metais). Lietuvos jūrų muziejus įsikūręs šiauriausiame Kuršių nerijos taške – Kopgalyje, kur baigiasi 98 km ilgio Kuršių nerijos pusiasalis ir atsiveria Klaipėdos uosto vartai. XIX amžiaus antrojoje pusėje Kopgalyje buvo pastatyta gynybinė pajūrio tvirtovė. Po Antrojo pasaulinio karo iš tvirtovės liko tik griuvėsiai. 1979 metais restauravus ir rekonstravus fortą, padaryti akvariumai su Baltijos ir tropinių jūrų žuvimis. Čia esanti ir jūrų faunos ekspozicija. Prie akvariumo lauke baseinuose laikomi pingvinai, Šiaurės jūrų liūtai, Baltijos ruoniai. Po tvirtovės pylimais, buvusiose parako saugyklose, įrengta lietuvių laivybos istorijos ekspozicija, ant pylimų, buvusiose pabūklų aikštelėse, eksponuojama senovinių ir šiuolaikinių inkarų kolekcija.

Ant Kuršių marių kranto, senojo Kopgalio žvejų kaimo vietoje, pastatyta etnografinė pajūrio žvejo sodyba, o šalia jos stovi keletas žvejybos laivų.

Vakarą buvo gan palankus oras, tad nuvykus į moksleivių poilsio namus „Raganė“ (netoli Šventosios ir labai arti jūros) buvę galima pasivaikščioti paplūdimyje.

Kitą dieną papusryčiavę vaikai nuvyko į Palangą ir eidami alėja tilto link grožėjosi grafų Tiškevičių įkurtu parku. Priėjo prie aukščiausios Palangos kopos, pavadintos Birutės kalnu. Legenda sako, kad šioje vietoje buvusi pagoniška lietuvių šventykla, kurioje šventąją ugnį kūreno vaidilutė Birutė. Kunigaikštis Kęstutis ją prievarta išsivežęs ir vedęs. Po jo mirties Birutė grįžusi į šventyklą ir toliau tarnavusi dievams, o mirusi palaidota tam kalne. XIX a. pab. ant Birutės kalno pastatyta koplyčia su vitražais, o kalno papėdėje – kukli skulptūrėlė Birutei.

Saulės laikrodis

Nevalia buvo neužsukti į Gintaro muziejų. Čia 1 salėje galima sužinoti apie gintaro formavimosi procesą. Pavaizduota, kurioje medžio vietoje jis sukietėjo ir formavosi, parodoma, remiantis dr. V. Katino atliktu darbu, iliustruojama vitrinose eksponuojamais gintaro gabalais – kamieniniu gintaru, varvekliais, lęšiais ir gintaro lašais. 2, 3 salėse sukaupti gintaro gyvūnijos pavyzdžiai: sakuose lyg užkonservuoti voragyviai, šimtakojai, tarakonai, termitai ir kt. 4 salėje pavaizduotos gintaro fizinės savybės, spalvos, perdirbimas ir panaudojimas. Gintaras (sukcinitas) yra rezenito tipo fosiliniai eoceno epochos spygliuočių sakai, pakitę dėl mikroorganizmų veiklos, oksidacijos, polimerizacijos bei kitų procesų. Rodomas Sembos pusiasalio radimvietės geologinis pjūvis, gintaro atmainos (štantinitas, bekeritas, glesitas, gedanitas ir kt.). Daug duomenų apie gintarą suteikia IR-spektroskopija. Tai pats efektyviausias metodas fosiliniams sakams identifikuoti.

Kitose salėse yra per 70 natūralaus gintaro pavyzdžių, sveriančių nuo kelių gramų iki 2,5-3,5 kg, eksponuojamas ir didžiausias gintaro gabalas – „Saulės akmuo“ (jį muziejui padovanojo vienas dailininkas; šis gintaro gabalas buvo pavogtas, bet vėl atgautas).

Ekspozicijoje parodytos garsiojo „Juodkrantės lobio“ kopijos, Kuršių mariose, ties Juodkrante, rastos 1882 m. Tuos dirbinius surinko grafas F. Tiškevičius apie 1905-1907 metus pajūrio pelkėse kasant durpes.

1966-1972 m. Šventosios pelkėse buvo aptiktas ir tyrinėtas didžiulis neolito gyvenviečių kompleksas. Vitrinose rodoma atrasta gintaro žaliava, dirbiniai, įvairūs namų apyvokos daiktai. Įdomūs Pervalkoje rasti archeologinio gintaro gabalai. Daug archeologinio gintaro iškasama I-XIII a. kapinynuose.

Po pietų vykdami namo moksleiviai užsuko į Žiemos sodą su egzotiškais augalais didžiuliuose Kretingos dvaro rūmuose, kuriuos po 1875 metų įkūrė grafas Juozapas Tiškevičius.

Mylimoje Tėvynėje dar daug neaplankytų vietų. Raginame kitais metais vėl dalyvauti konkursuose (laimėjus vėl bus galima keliauti į Lietuvą). Laukiame moksleivių atsiliepimų, pasiūlymų.

Dėkojame vaikus globojusiems mokytojams Janinai Macukonienei, Danutei Komičiūtei, Tomui Berneckui ir kitiems. Ačiū tariame nuostabiai bičiulei, jau kelintą kartą vadovavusiai mūsų kraštiečiams – mokytojai Nijolei Klimantavičienei.

Transporto, draudimo, nakvynės, maitinimo ir kt. išlaidos padengtos Vidaus reikalų ir administracijos ministerijai (MSWiA) skyrus šiam tikslui dotaciją.

www.punskas.pl (Eugenija Pakutkienė)