Išvyka į Kryžių kalną
Gedulo ir vilties dieną (praėjusį sekmadienį) Šv. Kazimiero draugija surengė ekskursiją į Kryžių kalną Šiauliuose. Išvykai parinkta (pagal tarybos nuotarmę) neeilinė data. Mat 1941 m. birželio 14 d. 3 val. nakties enkavedistai pradėjo masinius lietuvių areštus. Lietuvių šeimos buvo tremiamos į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą. 19411952 m. iš Lietuvos iš viso ištremta apie 132 000 žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo. Sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko apie 800 tūkst. savo gyventojų. Apie 300 tūkst. žmonių patyrė komunistinio režimo baisumus kalėjimus, lagerius, tremtį Sibire ir Tolimojoje Šiaurėje. Kas trečias suimtasis mirė nuo kankinimų, bado, ligų ar nepakėlė atšiauraus klimato. Bėgdami nuo komunistų teroro iš Lietuvos pasitraukė daugiau kaip 440 tūkst. šalies gyventojų.
Genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, sovietinio genocido ir teroro aukomis 1940-1958 metais tapo kas trečias Lietuvos gyventojas. Tremtiniai buvo verčiami dirbti kasyklose, medkirčių, geležinkelio tiesėjų ir kitus sunkius fizinius darbus. Ypač sunki padėtis buvo ištremtųjų į negyvenamas salas Lenos žiotyse, prie Laptevų jūros (kur jie beveik plikomis rankomis statėsi jurtas, žemines, barakus).
Todėl mes, Seinų krašto lietuviai, vykdami tą dieną į Kryžių kalną, stengėmės nors dalele prisiliesti prie Lietuvos vardo 1000-mečio, paminėjome Gedulo ir vilties dieną, užsakydami ir dalyvaudami šventosiose Mišiose, atnašautose koplyčioje prie Kryžių kalno. Mišias atnašavo brolis Linas (pranciškonas), giedojo Seinų ir Žagarių bažnytinių chorų atstovai ir visi kiti, dalyvavę išvykoje. Koplyčioje Kryžių kalno papėdėje vienuolio atnašautos šv. Mišios buvo padėka už atgautas lietuviškas Mišias Seinų bažnyčioje. Taip pat minute tylos pagerbti Lietuvos laisvės gynėjai.
Po Mišių šiltai pabendravome su vienuoliu Linu, pasiklausėme pasakojimų. Sužinojome, kad po popiežiaus vizito Lietuvoje Kryžių kalną nutarta globoti. Greit Italijoje pašventintas kertinis akmuo koplyčiai, pastatytas vienuolynas ir koplyčia. Kryžių kalną globoti pavesta vienuoliams pranciškonams.
Maldininkai iš Seinų, Žagarių, Aradnykų, Dvarčėnų, Skarkiškių, Klevų, Radžiūčių, Juodeliškės, Jonaraisčio užsuko į Šiaulių Petro ir Povilo aukščiausiais bokštais garsėjančią bažnyčią (apžiūrėjo ir šalia bažnyčios esantį saulės laikrodį), paskui pasimeldė taip pat Šiluvos bažnyčioje. Visą kelionę, nuo ryto iki vakaro, lynojo. Bet seiniškiai galėjo pamatyti, kaip grupelė žmonių, nepaisydama blogo oro, Kryžių kalne statė didelį medinį koplytstulpį tarytum auką nukankintiems lietuviams.
Tai buvo tarsi piligriminė kelionė. Draugijos idėja kasmet aplankyti vis kitą vietą, kurias lankė popiežius Jonas Paulius II, viešėdamas Lietuvoje, savo įspūdžiais dalijosi iš kelionės sugrįžęs Šv. Kazimiero draugijos pirmininkas Algirdas Vektorius.
www.punskas.pl, (ep)