LIETUVA BALSAVO

 

Šių metų gegužės 17 dieną Lietuva rinko savo Prezidentą – iš septynių kandidatų. Nelengva užduotis. Maža tikimybė, kad pirmame rate kuris nors vienas surinktų daugiau negu 50 proc. balsų. Tuomet numatytas buvo antras ratas. Tik kiekvieni rinkimai valstybei (taigi jos visuomenei) kainuoja didelius pinigus. Ir šį kartą įvyko tai, ko buvo galima mažai tikėtis. Rinkėjai vienu ūpu pasirinko vieną iš septynių kandidatų – Dalią Grybauskaitę. Dalia surinko 69,08 procentų balsų. Taigi paskaičiuokim – jai vienai teko daugiau negu du trečdaliai, kai tuo tarpu kiti šeši ir trečdalio balsų nesurinko. Graži pamoka. Tačiau reikia būti protingam, kad iš nesėkmės pasimokytum.

Lietuva vieną kartą pražiopsojo didelę progą, kuomet neišsirinko Stasio Lozoraičio, žmogaus patrioto, iš kilnios šeimos, nelaisvės metais visą gyvenimą Vakarų pasaulyje gynusio Lietuvos interesus ir neturėjusio kitokio paso, kaip tik Lietuvos, ilgos okupacijos metais dirbusio diplomatinį darbą Lietuvos atstovybėje prie apaštališkojo sosto Romoje, sukaupusio didžiulę politinę patirtį gyventi laisvame pasaulyje, turinčio daugybę pažinčių tarp Vakarų valstybių politikų, mokančio vakarietiškų kalbų, teikusio vilčių išvesti Lietuvą iš nelaisvės kelio ir nelaisvo galvojimo. Tačiau per pusę amžiaus užguita visuomenė nesugebėjo pasirinkti savo vadovu viduje laisvo ir atkaklaus žmogaus. Tuomet Lietuva ir prarado savo didžiulį kraitį, kokį jai likimas siūlė. Rinkimai strigo ir antrą kartą, kuomet triukšmingai laimėjo juos Rolandas Paksas. Visuomenė nesugebėjo įvertinti, kad tas žmogus, turėdamas net ir geriausių norų, nėra pats laisvas ir negali į laisvę tautos išvesti. Ši karjera visai Lietuvai baigėsi gėdingai. Ačiū Dievui, kad bent baigėsi. O galėjo būti katastrofa.

Šiuo metu į Lietuvos prezidento rinkimus susibūrė net trylika kandidatų. Tik ne visi surinko reikiamą kiekį rėmėjų parašų. Ištvėrė septyni. Ką tie žmonės galvojo? Visi tikėjosi būti išrinkti. Tiesa, p.p. Valentinas Mazūronis ir Loreta Graužinienė buvo tikri, kad pirmame rate nieks nelaimės, todėl rengėsi antram ratui. Likimas lėmė, kad nereikėjo. Negaila jiems buvo visuomeninių lėšų. Rūpėjo tik viena – laimėti ir tapti prezidentu. Kokiu, to jie nesvarstė.

Gerai, kad valstybėje yra norinčių, kurie ryžtasi stoti į rinkimų kampaniją ir, prireikus, imtis labai atsakingų pareigų. Bet kada stoja keli kandidatai, liūdna, kad jie nemoka įvertinti vienas kito duomenų ir neįžvelgia stipresnio kandidato už save, todėl iki galo nenusileidžia. O jeigu ir vėl rinkėjai nesusigaudys? Didžioji Amerika prezidentą renkasi iš dviejų kandidatų. Matėme, kaip ponia Klinton nusileido Obamai Barakui, kuomet pamatė jo viršumą prieš save. Čia jos didybė. Lietuvai tokios didybės pritrūko. O žmogiškoji menkystė išryškėjo po rinkimų. Išgirdome, kaip blogai Lietuvai linki ponia Kazimiera Prunskienė su Loreta Graužiniene ir kokią katastrofą jai pranašauja. Tik ponas Česlovas Jezerskas išliko orus ir linkėjo naujai prezidentei sėkmės.

Ponai pralaimėjusieji, jeigu ne jūs, tai jums ir Lietuvos nereikia. Jūsų egoizmą jau spėjo rinkėjai pažinti. Stebuklų ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepadarys. Ne prezidentai kuria valstybėje pajamas. Bet gal ši nepadarys ir didelių kvailysčių. Gal valstybės iždo likučių neiššvaistys, Lietuvos neapgrobs ir neparduos.

www.punskas.pk (Alvydas)