Rudenį pajudės aukštojo mokslo reformos traukinys

 

2009-ųjų ruduo – tai metas, kada planuojama pradėti įgyvendinti ilgai brandintą, nuogąstavimų ir įvairių baimių apipintą aukštojo mokslo reformą. Kol kas bus pertvarkomos tik pirmosios pakopos studijos. Jau šiais metais vidurinių mokyklų absolventai studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pradės su studento krepšeliu arba be jo. Kas tas krepšelis? Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos aiškinimus, studento krepšelis turėtų padengti besimokančio studento studijų išlaidas. Bet – kaip žinia – tuos krepšelius gaus anaiptol ne visi norintys studijuoti. Viskas priklausys tik nuo to, kaip moksleivis sugebės susidoroti su baigiamųjų egzaminų užduotimis, kaip bus įvertinta. Dėl krepšelių paskirstymo kilo ir vis dar kyla įvairių klausimų, abejonių. Nuogąstaujama, kad tie krepšeliai gali atitekti ne patiems stropiausiems ir protingiausiems mokiniams, o tiems, kurie puikiai geba nusirašinėti.

Dar didesnę pasipiktinimo bangą tarp esamų ir būsimų studentų sukėlė planuojamos padidintos įmokos už studijas. Dabar studentas, esantis dalinai valstybės finansuojamoje vietoje, už semestrą moka 520 litų, o įvedus reformą mokestis už tą pačią studijų kryptį gali padidėti iki kelių tūkstančių litų. Odontologijos ar chemijos studijos gali kainuoti net keliolika tūkstančių. O žinių kokybę, kurią studentai gaus universitetuose ar kolegijose, irgi galėsime vertinti tokiais aukštais balais?

Įmokos už studijas labiausiai gąsdina ir mūsų krašto studentus. Pasiteiravau kelių, ką mano apie būsimas permainas aukštosiose mokyklose ir kaip tai atsilieps užsienio lietuviams. Išgirsti atsakymai buvo labai panašūs ir kažkodėl nedvelkiantys optimizmu. Kai kurie jų mano, kad naujas padidintas mokestis bus daug kam nepakeliamas, ypač norintiems studijuoti ten, kur vietų su studentų krepšeliu skaičius ribotas, o kandidatų daug. Anot vienos studentės, tokia Lietuvos aukštosiose mokyklose įvesta reforma gali skatinti Punsko lietuvių licėjaus absolventus rinktis Suvalkuose esančias kolegijas bei privačias aukštosios statusą turinčias mokyklas. Kita mano pašnekovė tvirtino, kad dėl studento krepšelio verta stengtis kuo geresniais rezultatais išlaikyti baigiamuosius egzaminus.

Nepaisant aukštojo mokslo pertvarkos, dauguma jaunų žmonių vis dėlto sieks aukštojo išsilavinimo, nes – kaip sako būsima ekonomistė – „aukštasis mokslas dabar jau nebe prestižas, o minimumas, kurį turi pasiekti žmogus, kad galėtų išgyventi „šiuolaikinėje džiunglėje“.

Iki šiol Užsienio lietuvių rėmimo centro (ULRC) teikta parama ir kitąmet nenutrūks. Tačiau Punsko Kovo 11-osios licėjų baigę moksleiviai vis dėlto turi teisę rinktis studijas ir Lenkijoje. ULRC už mokymosi rezultatus skiriama pašalpa jokiu būdu nepadengs studijų įmokos ar pragyvenimo išlaidų Lietuvoje, kurios žymiai didesnės negu Lenkijoje. O ar studentų tėvai sugebės finansiškai išlaikyti savo vaikus?

Ši reforma kelia daug abejonių. Dabar Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja apie du šimtus užsienio lietuvių. Ar permainos šio skaičiaus nesumažins per pusę? Ar  tai,  kad  Punsko  Kovo 11-osios licėjų baigę moksleiviai stos į Lenkijos kolegijas, aukštąsias mokyklas, neprisidės prie mūsų lietuvių visuomenės nutautėjimo?

www.punskas.pl, (Birutė Baguckaitė)