Jotvingių jorė

Š. m. gegužės 10 d. Prūsų ir jotvingių gyvenvietėje įvyko pavasario gyvybės prisikėlimo šventė „Saulės rate“. Pirmojoje JOTVINGIŲ JORĖJE buvo pagerbti už tėvynę žuvę aisčių protėviai. Gausiai atvykę svečiai lankė gyvenvietę, dalyvavo aisčių mugėje, stebėjo prūsų kalba dainuojančios „Kūlgrindos“ koncertą bei Merkinės folkloro ansamblio pasirodymą.

„Kūlgrinda“ susibūrė 1990 metais. Jos įkūrėjai Jonas ir Inija Trinkūnai vadovauja ansambliui iki šiol. Ansambliečiai yra pasipuošę pagal archeologinius radinius atkurtais drabužiais. Ansamblio repertuare vyrauja Rytų Lietuvos folkloras, sutartinės. Skamba kanklės, dūdmaišiai, skudučiai ir būgnai. „Kūlgrinda“ tęsia senąsias tradicijas ir jas pritaiko šiuolaikiniam gyvenimui. Dalyvauja tradicinėse kalendorinėse šventėse ir neofolkloro, roko, avangardo muzikos koncertuose ir festivaliuose. Grupė yra parengusi „Ugnies apeigas“, „Perkūno giesmes“, „Prūsų giesmes“, „Vilniaus pilių ritualinius šokius“, „Nuometavimą“ bei kitas lietuvių apeigų programas. Savo repertuare turi taip pat kalendorinių švenčių ir žmogaus gyvenimo ciklo – krikštynų, jungtuvių, laidotuvių – apeigų.

Pasibaigus koncertinei šventės daliai gyva žmonių grandinė, apjuosusi prūsų akmenų alėją, lauksą, pilį, alkavietėje uždegė Amžinąją Ugnį. Čia pagoniškoms apeigoms vadovavo folkloro ansamblio „Kūlgrinda“ bei Lietuvos Romuvos dalyviai. Jie tikina, kad aisčių senoji religija yra grindžiama per ilgus amžius sukaupta protėvių patirtimi. Romuvos bendruomenė sakosi nepripažįstanti Šventojo Rašto ir dogmų.

Iš istorinių šaltinių žinome, kad aisčių religinis centras Romuva su vyriausiuoju dvasininku Kriviu buvo įsteigtas 521 m. Rikojote. Vėliau iškilo ir kiti svarbūs jų religiniai centrai – Romuvos kituose aisčių kraštuose. Kai kuriuose iš jų pagoniškos religinės apeigos dar buvo vykdomos daug šimtmečių po krikščionybės įvedimo.

Gegužės 10 d. Prūsų ir jotvingių alkavietėje skambėjo giesmės ugnies deivei Gabijai, Žemei Motinai, žemės derlingumo deivei ir Mirusiųjų Motinai – Žemynai, visa žinančiai gimimo ir likimo deivei Laimai, Aušrinei, kurią myli Mėnulis ir kuri ankstų rytą patarnauja Saulei ir uždega šviesą, meilės deivei Mildai, kurios garbei gegužės mėnesį gamtoje rengiamos gegužinės. Lietuvos romuviečiai teigia, kad aukuro ugnis yra geriausia maldos tarpininkė. Mat per ugnį maldos žodžiai, pageidavimai, prašymai nueina Dievams bei Protėviams.

Gausiai susirinkę žiūrovai išvysta kaip Gabija yra maitinama druska ir prakalbinama žodžiais: „Šventa Gabija, būk pasotinta“. Štai prie Ugnies statomas puodelis švaraus vandens, kad Ugnelė turėtų kuo nusiprausti. Krivis gieda giesmę Perkūnui. Perkūnas yra aktyvumo galių Dievas, jis palaiko tvarką ir teisingumą žemėje, dalyvauja nuolatinėje kosminių galių kovoje su chaoso pradais, skatina vaisingumą, gyvybingumą žmonėms ir žemei. Jis pašventina žmogų supančią aplinką. Pavasarį Perkūnas griaustiniu ir lietumi pažadina žemę ir gyvybę. Į Perkūną kreipiamasi per ugnį, ąžuolą, kalną meldžiantis, giedant ir šokant. Jorė yra pavasario Perkūno apraiškos.

Pirmąją JOTVINGIŲ JORĘ surengė Petras Lukoševičius, kuriam talkino Krivūlė visai Lietuvai bei Punsko valsčius. Šventėje dalyvavo LR Seimo narys Gintaras SONGAILA. Renginio metu buvo renkamos aukos tolesnei Prūsų ir jotvingių gyvenvietės statybai.

(sb), www.punskas.pl