LR prezidento rinkimai
Lietuvos Respublikos konsulą Seinuose dr. Liudviką Milašių kalbina Sigitas Birgelis.
Sigitas Birgelis: Š. m. gegužės 17 d. vyks LR prezidento rinkimai. Kiek Lietuva turėjusi prezidentų? Papasakokite apie svarbiausius iš jų.
LR konsulas Liudvikas Milašius: Lietuvos Respublikos prezidentai, valstybės vadovai buvo šie: Antanas Smetona pirmasis LR prezidentas (1919-1920), vėliau buvo išrinktas 1926, 1931 ir 1938 m. (pareigas ėjo iki 1940 m. birželio 15 d.); Aleksandras Stulginskis 1922 m., perrinktas 1923 m. (iki 1926 m.); Kazys Grinius 1926 m. (iki 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo); Jonas Žemaitis-Vytautas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Prezidiumo pirmininkas, pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2009-03-12 priimtą deklaraciją laikomas kovojusios prieš okupaciją Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai ėjusiu Lietuvos Respublikos prezidento pareigas nuo 1949-02-16 iki mirties 1954-11-26; Vytautas Landsbergis nuo 1990-03-11 iki 1992-11-25 Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos/Atkuriamojo Seimo pirmininkas, pagal Laikinąją Lietuvos Respublikos Konstituciją aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas valstybės vadovas; Algirdas Mykolas Brazauskas laikinai ėjo Lietuvos Respublikos prezidento pareigas nuo 1992-11-25 iki 1993-02-14, Lietuvos Respublikos prezidentas 1993-1998 metais; Valdas Adamkus pirmoji kadencija 1998-2003 m., antroji kadencija 2004-2009 m.; Rolandas Paksas 2003-2004 (nušalintas apkaltos būdu); Artūras Paulauskas 2004 metais laikinai ėjo Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.
Visi Lietuvos Respublikos prezidentai buvo svarbūs, visi įnešė naujovių į Lietuvos valstybės gyvenimą ir atliko savo istorinę misiją, išskyrus prezidentą Rolandą Paksą, nušalintą apkaltos būdu. Visų prezidentų darbas ir sprendimai atitiko prezidentavimo laikmečio vidaus ir tarptautinės situacijos poreikius.
Kokią juridinę galią prezidentui suteikia Lietuvos konstitucija?
Lietuvos Respublikos prezidento juridinės galios apibrėžtos šalies Konstitucijoje:
VI skirsnis
77 straipsnis
Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas.
84 straipsnis
Respublikos Prezidentas:
1) sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką;
2) pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti;
3) Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų; priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus; teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus;
4) Seimo pritarimu skiria Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį;
5) Seimo pritarimu atleidžia Ministrą Pirmininką;
6) priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus išrinkus naują Seimą ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė;
7) priima Vyriausybės atsistatydinimą ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė; priima ministrų atsistatydinimą ir gali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras;
8) Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą;
9) Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus;
10) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia įstatymų numatytus valstybės pareigūnus;
11) teikia Seimui Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Aukščiausiojo Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką; skiria Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų Apeliacinio teismo pirmininką, jeigu jų kandidatūroms pritaria Seimas; skiria apygardų ir apylinkių teismų teisėjus ir pirmininkus, keičia jų darbo vietas; įstatymo numatytais atvejais teikia Seimui atleisti teisėjus; Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą;
12) teikia Seimui trijų Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatūrą;
13) teikia Seimui valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą; gali teikti Seimui pareikšti nepasitikėjimą jais;
14) Seimo pritarimu skiria ir atleidžia kariuomenės vadą ir saugumo tarnybos vadovą;
15) suteikia aukščiausius karinius laipsnius;
16) ginkluoto užpuolimo, gresiančio valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, atveju priima sprendimus dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, karo padėties įvedimo, taip pat dėl mobilizacijos ir pateikia šiuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui;
17) įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais skelbia nepaprastąją padėtį ir pateikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui;
18) daro Seime metinius pranešimus apie padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką;
19) Konstitucijoje numatytais atvejais šaukia neeilinę Seimo sesiją;
20) skelbia eilinius Seimo rinkimus, o Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais pirmalaikius Seimo rinkimus;
21) įstatymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietybę;
22) skiria valstybinius apdovanojimus;
23) teikia malonę nuteistiesiems;
24) pasirašo ir skelbia Seimo priimtus įstatymus arba grąžina juos Seimui Konstitucijos 71 straipsnyje nustatyta tvarka.Ar nekyla nesutarimų dėl kompetencijos kaip Lenkijoje?
Lietuvoje tokių ryškių nesutarimų nėra, ypač užsienio politikoje. Tai visų pirma susiję su prezidento Valdo Adamkaus vykdomos politikos stiliumi sugebėjimu rasti kompromisus.
Nesutarimų padeda išvengti taip pat aiškios, nekeliančios abejonių dėl kompetencijos Lietuvos konstitucijos straipsnių formuluotės.
Nesutarimų pasitaiko vidaus politikoje. Kaip pavyzdį galima paminėti ginčą su Seimu dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, pasibaigus kadencijai, atšaukimo skyrimo.
Kur Lietuvos piliečiai galės balsuoti Lenkijoje?
Lietuvos Respublikos rinkėjai, esantys užsienio valstybėse, taip pat Lenkijoje, rinkimų teise gali pasinaudoti dviem būdais:
atvykę į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą;
iš anksto balsuodami paštu.
Balsuoti bus galima gegužės 58 dienomis nuo 10 iki 14 val., gegužės 1115 dienomis nuo 10 iki 14 val. bei gegužės 17-ąją nuo 7 val. ryto iki 19 val. vietos laiku.
Lenkijoje veiks du balsavimo punktai:
- LR ambasadoje Varšuvoje, adresas: Al. Ujazdowskie 14, 00-478 Varšuva;
- LR konsulate Seinuose, adresas: 22 Lipca 9, 16-500 Seinai.
Atvykstant balsuoti reikia turėti asmens tapatybės dokumentą.
Kodėl svarbu dalyvauti rinkimuose?
Dalyvavimas rinkimuose tai ne tik mūsų teisė, bet ir pilietinė pareiga. Kiekvieno mūsų balsas svarbus ir svarus. Juk demokratijos esmė ir yra kiekvieno piliečio balsas.
Tik dalyvaudami rinkimuose bei pareikšdami savo valią turėsime moralinę teisę kritikuoti valdžios sprendimus. Šiais metais Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose užregistruoti 7 kandidatai: Algirdas Butkevičius, Loreta Graužinienė, Dalia Grybauskaitė, Česlovas Jezerskas, Valentinas Mazuronis, Kazimiera Danutė Prunskienė, Valdemaras Tomaševskis. Konkurencija didžiulė, laikmetis sudėtingas. Jeigu nei vienas iš kandidatų nesurinks daugiau negu pusės balsų (nuo dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičiaus), vyks kitas rinkimų turas (2009-06-07 d., kartu su rinkimais į Europos parlamentą). Šiame ture dėl prezidento posto varžysis du daugiausia rinkėjų balsų surinkę kandidatai. Labai svarbu, kad išrinktume politikus, galinčius mums atstovauti ir ginti mūsų interesus. Kartais vienas ar keli balsai turi lemiamą galią. Todėl kviečiu visus Lietuvos piliečius aktyviai dalyvauti rinkimuose.
Daugiau informacijos apie kandidatus į prezidentus bei apie rinkimus į Europos parlamentą galima rasti interneto svetainėje www.vrk.lt. LR konsulate Seinuose informacija teikiama tel. (87) 5173790. Galima teirautis ir el. pašto adresu konsejny@post.pl arba susipažinti su informacija, pateikta konsulato interneto svetainėje http://consulate-sejny.mfa.lt.
Sigitas Birgelis, www.punskas.pl