MERKINĖ RENGIASI JUBILIEJUI (1)
Žemėlapis rodo, kad Merkinė turėtų būti miestas, o ne miestelis, kaip yra dabar... panaši mintis dažnokai kirba ne vienam merkiniškiui. Juk miestelis įsikūręs Nemuno ir Merkio santakoj, kelių tarp Alytaus, Druskininkų, Varėnos ir Lazdijų sankryžoj. Senovėj per Merkinę ėjo svarbiausias kelias iš Vilniaus į Gardiną, į Krokuvą. Jau XIII-XIV a. Merkinės pilis ir gyvenvietė buvo reikšmingesnė už Alytaus ir daugelį kitų pilių...
Kryžiuočių metraščiuos Merkinės pilis pirmąsyk paminėta 1377 m., kai Merkinę pasiekė net 12 tūkst. kryžiuočių karių. Tai buvo kerštas už 1376 m. Kęstučio, Algirdo ir jaunojo Vytauto sėkmingus žygius į Ordino teritoriją. Metraščiai mini grobio ir belaisvių Merkinėje paėmimą bei pilies apgriovimą.
1387 m. Merkinėje suteikiamos Magdeburgo teisės Vilniui, o 1391 m. lapkričio 30 d., kovodamas su Jogaila, Vytautas paima Merkinės pilį, kurios įgulą tuomet sudarė rusai, lenkai ir gal tik dalis lietuvių... 1394 m., ateinant didelėms kryžiuočių pajėgoms, Merkinės įgula pati padega savo pilį ir atsitraukia ginti Vilniaus. Pilį lietuviai gan greit atstato, bet jau 1403 m. kryžiuočiai vėl surengia didelį žygį. Puolama maršalo fon Tetingeno, sudega visa Merkinė. Pilis vėl atstatoma, tačiau po Žalgirio mūšio ji netenka gynybinės reikšmės, tampa valdovo rezidencija, vėliau nunyksta.
1418 m. Merkinėj (spėjama, kad buvusios pagoniškos šventyklos vietoj) pastatyta mūrinė Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo bažnyčia. 1569 m. jau stovėjo miesto rotušė, ir joje tais metais Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas patvirtina Merkinei jau anksčiau suteiktas Magdeburgo teises. Kada jos pirmąsyk buvo duotos nežinoma. 1605 m. į Merkinę atsikrausto dominikonai, bet jų vienuolyno pastatas, kaip, beje, ir maždaug tuo metu pastatyta Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, iki mūsų dienų neišliko. 1616 m. į Merkinę atsikrausto žydai.
1648 m. gegužės 20 d. Merkinėje miršta Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Vladislovas Vaza IV, kuris mėgdavo medžioti Merkinės giriose, slėpdavosi čia nuo maro. Pasak padavimo, karalius prieš mirtį paprašė jį iš nakvynės namų išnešti į miesto aikštę kad žmonės pamatytų, kaip miršta karalius... Tie nakvynės namai išliko iki mūsų dienų.
Karų su švedais metu Merkinėj 1707 ir 1708 m. pabuvo Rusijos caras Petras I, o 1887 m. ant gaisro nuniokotos rotušės pamatų rusų valdžios įsakymu buvo pastatyta cerkvė, kurioj dabar įsikūręs miesto muziejus.
Prieškariu Merkinė buvo beveik klestintis miestelis su daugybe verslų ir smuklių. Tačiau 1941 m. vokiečių bombonešiai Merkinę subombardavo beveik visą, liko tik bažnyčia, cerkvė ir dar keliolika pastatų...
Kodėl sovietmečiu Merkinei nebuvo lemta tapti tokio didumo kaip Druskininkai ar Varėna? Kaip pasakoja dar gyvi liudininkai, dėl to kalta per silpna granata, kurią vienas gimnazistas pokariu padėjo po kėde vienam komunistui... Mat dar vykstant partizaniniam karui, valdžia organizavo merkiniškių susitikimą su buvusiais sovietiniais partizanais ir visokiais partiniais veikėjais. Gimnazistai gavo partizanų užduotį padėti užmaskuotų sprogmenų aniems po kėdėm... Ir driokstelėjo granata po vieno užpakaliu, ir nutik tu man taip! gyvas liko, apsigydė ir dar tapo dideliu veikėju tuometiniame Gosplane. Ir kai kuris nors valdininkas sugalvodavo ką nors gero Merkinei padaryti, tai anas, kuriam granata po užpakaliu sprogo, imdavo šaukti: Kol aš gyvas, Merkinė bus tik kaimas, purvinas kaimas... Panašiai ir klostėsi bent keletą dešimtmečių. Tad kartais Merkinėj pagalvojama: granata arba turėjo būti stipresnė, arba...
Šiandien Merkinė turi Partizanų kryžių kalnelį, Kraštotyros ir Genocido muziejus, stovi paminklas Krėvei, veikia jo vardu pavadinta gimnazija, internatinė mokykla, vaikų darželis, turistus traukia gamtovaizdžiai, atsiveriantys nuo piliakalnio, kur susibėga Nemunas, Merkys ir Stangė. Tačiau pramonės ir verslų nedaug, tik viena kavinė miestely beveikia, nė vieno viešbučio nerasi, daug bedarbių.
STASYS STACEVIČIUS, www.punskas.pl
Draudžiama punskas.pl paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti šaltinį.