Apie Seinų "Žiburio" finansavimą
ir Panerių paminklą Berznyke
Sigitas Birgelis: Susidaro įspūdis, kad Lenkijai santykiuose su Lietuva svarbiausia yra lenkų tautinė mažuma, o Lietuvai rūpi ekonomikos dalykai: elektros tiltas, Via Baltica, atominė elektrinė ir kt. Ar Jūsų vizitas Seinijoje reikštų, kad Lietuva šiek tiek keičia savo politiką?
Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas: Tarpvalstybiniai politiniai ir ekonominiai ryšiai gali būti tvarūs, patikimi ir ilgalaikiai tik tada, kai yra savitarpio supratimas ir pagarba tarp žmonių. Mano vizitas simbolizuoja mūsų vyriausybės suinteresuotumą Lenkijos lietuvių gyvenimo sąlygomis, mūsų norą padėti jums išlaikyti lietuvišką žodį, puoselėti Lietuvos istoriją, kalbą, tradicijas ir kt. Aš apsilankiau pas jus oficialaus vizito Lenkijoje išvakarėse. Man malonu būti Seinų krašte, kuris pilnas Lietuvos istorijos, kur eidamas Seinų miesto gatvėmis, prisiliesdamas prie kunigų seminarijos, gali pajusti šilumą, kurią čia skleidė besimokę V. Kudirka, V. Mykolaitis-Putinas, M. Krupavičius ar vyskupas A. Baranauskas. Mums svarbu padėti Punsko ir Seinų krašto mokykloms bei lietuvių bendruomenei ir kultūros įstaigoms vykdyti švietėjišką ir kultūrinę veiklą. Susitikime su Seinų apskrities viršininku ir Seinų burmistru kalbėjau, kad vyskupas Antanas Baranauskas yra ne tik Lietuvos, bet taip pat bendras Lietuvos ir Lenkijos didis žmogus, kuris garsino lietuvybę, pasisakė už Lenkijos ir Lietuvos vienybę. Aš išreiškiau viltį, kad greitu laiku jo vardu bus pavadinta gatvė ir šitaip išreikšta visuomenės parama bei pasididžiavimas šia didele asmenybe.
Ką dar aptarėte šiame susitikime?
Šnekėjome, kaip Seinai galėtų prisidėti prie glaudesnių Lenkijos ir Lietuvos ryšių, kad šis kraštas atlieka ypatingą vaidmenį lietuvių ir lenkų santykiuose. Aptarėme Seinų Žiburio mokyklos finansavimą, kalbėjome lietuvių paveldo Seinuose klausimais. Mano nuomone, daugiau lietuvių vyktų į Seinus ne tik apsipirkti, bet ir turizmo tikslais, jeigu stenduose būtų rašoma taip pat lietuviškai, o ne vien lenkiškai, angliškai ar vokiškai.
Kaip Lietuvos vyriausybė ketina išspręsti Seinų Žiburio mokyklos finansavimo klausimą? Lenkijos mokykloms mokinio krepšelio neužtenka, dalį lėšų jos gauna iš savivaldybių biudžeto. Kadangi Seinų vadovybė nenori duoti lėšų lietuviškai mokyklai išlaikyti, turi tai daryti Lietuva. Jei neklystu, pernai TMID šiam tikslui skyrė 500.000 litų, šiais metais žadama duoti tik 350.000 litų. Man atrodo, kad taupymo programos čia nepadės. Reikia ieškoti sisteminių sprendimų.
Norėčiau išreikšti susižavėjimą tuo, ką mačiau Žiburio mokykloje. Žmonės ten buvo kupini džiaugsmo ir entuziazmo. Noriu padėkoti vaikams, moksleiviams, tėveliams ir mokytojams už tai, kad puoselėja lietuvybę, išlaiko lietuvišką žodį ir tradicijas.
Finansavimas yra labai svarbus reikalas. Šiais metais Lietuvos vyriausybė mokyklai skyrė 350.000 litų. Dabar laikmetis sunkus, ir visi esame priversti susiveržti diržus bei taupyti, tačiau pasistengsime kartu su užsienio lietuvių klausimus kuruojančiu Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu rasti papildomų lėšų, kad sėkmingai veiktų šis nuostabus lietuvybės centras Seinuose.
Gal reikėtų ryžtingiau kalbėtis su Lenkijos valdžia, kad vietine Seinų savivaldybė, padėtų išlaikyti Žiburio mokyklą? Kiek žinau, Lietuvos savivaldybės finansuoja ir lietuviškas, ir lenkiškas mokyklas.
Apie tai kalbėjome susitikime Seinuose, kur dalyvavo mokyklos direktorius, Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, Seinų burmistras bei Seinų apskrities viršininkas. Aš ten kėliau šį klausimą, apie tai kalbėsiu savo vizito metu Varšuvoje. Tikiuosi, kad Lenkijos valdžia tiek centrinė, tiek savivaldybės ras priemonių rimtai ir tinkamai užtikrinti Seinų Žiburio mokyklos išlaikymą.
Didelė ir opi mūsų ir visos Lietuvos problema yra Panerių paminklas Berznyko kapinėse. Kokių priemonių imsis Lietuva šiam reikalui išspręsti?
Buvome Berznyko kapinėse, kur padėjome gėlių ir minute tylos pagerbėme 1920 metais žuvusius už Lietuvos laisvę karius. Nusilenkėme ir prie lenkų paminklo, atiduodami pagarbą ten atgulusiems lenkų kariams. Istorijos negalime užmiršti, bet galime atleisti padarytas skriaudas. Man keistai atrodo Panerių paminklas greta Lietuvos savanorių kapų. Šis monumentas meta šešėlį ant mūsų istorijos. Kiek žinau, iš Seinų nebuvo išsiųsti lenkai į Panerius ir jie ten nebuvo kankinami ir žudomi. Panerių paminklas turėtų būti pačios lenkų bendruomenės sąmoningumo klausimas. Patys lenkai turėtų susivokti ir kritiškai įvertinti jo buvimą toje vietoje.
Planuojama likviduoti Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą. Jo funkcijas turėtų perimti Užsienio reikalų ministerija. Ar taip bus geriau užsienyje gyvenantiems lietuviams?
Noriu patikinti Punsko ir Seinų krašto bei viso pasaulio lietuvius, kad pertvarkos mūsų vyriausybėje skirtos efektyviai vykdyti svarbias misijas ir uždavinius užsienio lietuvių atžvilgiu, su mažesniais resursais ir mažesnėmis išlaidomis biurokratijai. Mes priėmėme sprendimą reformuoti Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą, kad būtų išskirti Lietuvos tautinių mažumų ir užsienio lietuvių reikalai. Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje bus įkurtas atskiras padalinys, atsakingas už programas, kuruojant ir remiant lietuvius užsienyje. Manau, kad šitaip išvengsime kai kurių reikalų dubliavimo. Seinuose, Amerikoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir kitur turime diplomatines atstovybes, kurios yra jūsų pagalbininkės ir artimiausios partnerės, siekiančios padėti jums išlaikyti lietuvybę, puoselėti lietuvišką žodį ir tradicijas. Esu tikras, kad mūsų oficialios Užsienio reikalų ministerijos žinybos darniai ir sėkmingai su jumis bendradarbiaus.
Lenkijos ir viso pasaulio lietuviai baiminasi, kad Lietuvos švietimo reforma jiems užtrenks duris į aukštąjį mokslą. Kaip šitą reikalą reikėtų spręsti, kad užsienio lietuviai nenukentėtų?
Švietimo reforma visų pirma skirta pagerinti aukštojo mokslo kokybę Lietuvoje. Paradoksas: mes turime didžiausią Europoje aukštųjų mokyklų skaičių šimtui gyventojų, tačiau nė vienas mūsų universitetas nėra net šimtuke geriausių universitetų. Mūsų interesas, vyriausybės interesas ir visų Lietuvos piliečių interesas yra įvesti konkurenciją tarp universitetų, kuri suteiktų didesnę atsakomybę bei autonomiją. Aš tikiuosi, kad Lenkijos lietuviai ir po švietimo reformos galės stoti, mokytis ir sėkmingai dirbti Lietuvoje ar Lenkijoje.
Dėkoju už pokalbį.
Man ir visai Lietuvai Lenkija prasideda čia, Seinuose, šioje nuostabioje vietoje, kur tiek daug lietuviškos dvasios. Noriu visiems padėkoti už tai, kad puoselėjate tradicijas, išlaikote lietuvių kalbą, švietimą, kultūrą. Sveikinu su Lietuvos vardo tūkstantmečiu, su gražiu pavasariu ir laukiu, kol vėl galėsiu sugrįžti į Punską ar Seinus.
Sigitas Birgelis, punskas.pl