Jotvingių giesmė (7)

 

Petro Lukoševičiaus statoma  Prūsų ir jotvingių gyvenvietė yra vienas iš daugelio žmogaus bandymų dvasia sugrįžti į senovinę vakarų aisčių, prūsų ir jotvingių žemę. Gyvenvietėje viešpatauja aisčių dvasia, teikianti žmogui gyvastingumą, ilgaamžiškumą, garbingos šio krašto praeities tęstinumą.

Sakralumo gyvenvietei teikia neapsakoma ramybe alsuojantis alkas. Vienoje istorinės gyvenvietės dalyje įrengta akmenų galerija išnykusių prūsų gentims atminti. Ant akmenų iškalti dešimties prūsų genčių ir žymiausių karo vadų vardai, tarp jų – paskutiniam jotvingių vadui Skomantui. Šalia šios galerijos yra supiltas pilkapis, į kurį atvežta žemių iš vietų, kur gyveno baltai. Ypatinga vieta sodybvietėje tenka aisčių saulės ratui – šventvietei, kurią juosia 11 įspūdingų akmenų, skirtų dešimčiai prūsų genčių atminti, o vienuoliktas akmuo yra skirtas jotvingiams. Rytinėje gyvenvietės dalyje statoma medinė įtvirtinta pilis.

Gyvenvietėje dažnai lankosi turistai iš Lenkijos, Ispanijos, Italijos, Portugalijos, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinių Valstijų. Atvyksta daug vaikų ir jaunimo. Čia vyksta Poezijos pavasario vakaronės, vaidinimai bei kiti meno kolektyvų pasirodymai, o pilis, kiti svarbūs (kulto) objektai šiandien tampa įvairių renginių, skirtų baltų šventėms paminėti, vieta.

(sb) www.punskas.pl