Punskiečiai rengiasi vykti į Lietuvos tūkstantmečio dainų šventę

„Amžių sutartinė”

 

Vienas iš Dainų šventės dalyvių LKN mišrusis choras "Dzūkija"

Punskiečiai Dainų šventėje dalyvauja nuo 1990-ųjų. Tų metų šventė buvusi ypatinga, pavadinta tautine. Lietuvai tuomet buvo atėjusios be galo sunkios dienos, bet vis dėlto ryžtasi šventę surengti. Tos šventės liudininkas Algis Uzdila, aprašydamas liepos pirmųjų dienų įvykius Vilniuje („Aušra“, 7/90(94) nr.), stebėjosi dalyvių ir žiūrovų gausa, pakilia nuotaika. Mat pirmą kartą ji buvo rengiama spontaniškai, be suvaržymų, iš sielos gelmių.

Dėl sudėtingų sienos kirtimo sąlygų į šventę atvyko tik keli užsienio lietuvių ansambliai, tarp jų ir Punsko choreografinio sambūrio „Jotva“ šokėjai. Į Vilnių jie nuvyko traukiniu per Gardiną. Kartu su jais važiavo ir a. a. klebonas Ignas Dzermeika, kuris vėliau Katedros aikštėje kartu su kitais kunigais atnašavo šv. Mišias.

Į 1994-aisiais vykusią Pasaulio lietuvių dainų šventę keliavo jau ne vienas Punsko ansamblis, o keli: LKN choras „Dzūkija“, choreografinis sambūris „Jotva“ bei Punsko etnografinis ansamblis. Mūsų krašto dainininkai ir šokėjai dalyvavo visuose pagrindiniuose šventės renginiuose: Folkloro dienos koncerte – Punsko etnografinis ansamblis, Šokių dienos koncerte – choreografinis sambūris „Jotva“ ir Dainų dienos koncerte – choras „Dzūkija“. („Aušra“, 13, 94(172) nr.)

II pasaulio lietuvių dainų šventė įvyko 1998 m. Oficialiai šventės atidarymas buvo paskelbtas liepos 3-iąją Lietuvos prezidentūroje. Su prezidentu Valdu Adamkumi susitiko ir mūsų krašto atstovai (A. Vaicekauskienė ir J. Vaina). Šventėje Punskui atstovavo choreografinis sambūris „Jotva“ (vad. A. Pečiulienė, R. Jonušonis, K. Brazienė), choras „Dzūkija“ (vad. V. Pečiulis) bei folkloro ansambliai: Punsko „Gimtinė“ (vad. A. Vaicekauskienė) ir „Alna“ (vad. V. Batvinskas), taip pat Dusnyčios etnografinis ansamblis. 1998-ųjų metų Dainų šventės paskutinė diena – Dainų diena sutapo su Lietuvos valstybingumo švente. Ta proga buvo sukurtas naujas Karaliaus Mindaugo medalis, skirtas tiems, kurie labiausiai nusipelnė kovodami už lietuviškumo išlaikymą. Tarp 5 medalininkų atsirado ir mūsų krašto žmogus – Juozas Vaina. („Aušra“, 14, 98(269) nr.)

2003-iųjų metų Pasaulio lietuvių dainų šventė „Mes“ buvo skirta Lietuvos valstybės karaliaus Mindaugo 750-osioms karūnavimo metinėms paminėti. Keturias dienas renginyje dalyvavo ir Punsko krašto įvairūs kolektyvai: Folkloro dienoje – „Gimtinė“, „Alna“; Ansamblių dienoje – „Klumpė“; Šokių dienoje – „Jotva“, „Šalčia“, „Vyčiai“; Dainų dienoje – „Dzūkija“.

2007-aisiais metais Lietuvių dainų ir šokių šventėje dalyvavo: „Šalcinukas“, „Alna“ ir „Gimtinė“ (Folkloro dienoje Vilniuje), choreografinio sambūrio „Jotva“ šokėjų grupė (Šokių šventėje Kaune, kur susirinko 7000 šokėjų), choras „Dzūkija“ (Dainų šventėje Vilniuje).

 Šiais metais į Dainų šventę ruošiasi vykti šie meno kolektyvai:

Punsko LKN mišrusis choras „DZŪKIJA“ – vad. Vidas Simanauskas; kaimo kapela „KLUMPĖ“ – vad. Jonas Zakarevičius; choreografinio sambūrio „JOTVA“ šokių grupė – vad. Kornelija Janušanienė; liaudies šokių grupė „VYČIAI“ – vad. Asta Pečiulienė; KLOJIMO TEATRAS – vad. Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė; Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos etnografinis ansamblis „GIMTINĖ“ – vad. Aldona Vaicekauskienė ir Angelė Bapkauskienė; folkloro grupė „ALNA“ – vad. Vytautas Batvinskas. Mūsų kolektyvai Dainų šventei rengiasi jau nuo pernai.

Folkloro ansambliai „Gimtinė” ir „Alna” liepos 4 d. dalyvaus Folkloro dienoje „Žiemynėlė žiedkėlėlė“ Sereikiškių parke, Pilių teritorijoje ir Katedros aikštėje. Punsko LKN kaimo kapela „Klumpė“ dalyvaus Ansamblių vakare „Metai“, kuris vyks liepos 4 d. Kaune. Liepos 5-ąją klojimo teatrų pasirodymuose Vilniuje dalyvaus Punsko LKN klojimo teatro artistai: 13.00 val. Rotušės aikštėje Mėgėjų teatrų pasirodyme „Vaidinam tėvų kalba“ bei 18.00 val. Lietuvos rusų dramos teatre Jungtiniame mėgėjų teatrų spektaklyje „Amerika pirtyje“. Tą pačią dieną 21.00 val. Žalgirio stadione „Jotvos“ ir „Vyčių“ šokėjai dalyvaus Šokių dienos renginyje, pavadintame „Laiko brydėm“.

Liepos 6 d. visi ansambliai dalyvaus eitynėse nuo Katedros aikštės (14.00 val.), o choras „Dzūkija“ dainuos kartu su kitais chorais pagrindiniame renginyje (17.00 val.) – Dainų šventėje, pavadintoje „Tūkstančio aušrų dainos Lietuvai“.

Šventės dalyviai iš Punsko į Vilnių išvažiuos anksčiau (šokių grupės „Jotva” ir „Vyčiai” dalyvaus liepos 1-6 d., choras „Dzūkija” liepos 4-7 d., folkloro ansambliai „Gimtinė” ir „Alna” liepos 4-5 d.). Mat prieš finalinius koncertus vyks bendros repeticijos. Apgyvendinimo, maitinimo išlaidas Lietuvoje padengs organizatoriai. Transportą užtikrins Punsko valsčiaus savivaldybė.

 Saujelė Dainų šventės istorijos

Lietuvoje Dainų šventė pirmą kartą surengta 1924 m. Kaune, Petro Vileišio aikštėje. Tada ji buvo vadinama „Dainų diena“, dainavo tik chorai. Šventės iniciatorius buvo Juozas Žilevičius. Antroji Dainų šventė, įvykusi taip pat Kaune 1928 m., buvo skirta Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečiui. Joje dalyvavo apie 6000 dainininkų. Jungtiniam chorui dirigavo Stasys Šimkus ir Juozas Gruodis. Trečią kartą Dainų šventė surengta 1930 m. Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukakčiai paminėti.

Nuo 1950 m. Dainų ir šokių šventės renginiai buvo organizuojami periodiškai kas 5-eri metai. Nuo šiol Dainų šventę papildė Šokių diena (beje, pirmąja šokių švente laikoma 1937 m. birželį Kaune „Jaunosios Lietuvos” organizacijos surengta šventė).

1960 m. Vingio parke pagal estų architektų projektą pastatyta estrada Dainų dienos renginiui. Tuo pat laikotarpiu įvairaus masto dainų šventės vyko ir kituose Lietuvos miestuose.

Dainų šventes rengė ir išeivijos lietuviai. Organizuota jas JAV, Kanadoje, Australijoje ir kt. Nuo 1956 m. užsienyje gyvenančių lietuvių (ypač JAV ir Kanados) dainų šventes pradėta rengti kas penkeri metai.

Atkūrus nepriklausomybę, 1990 m. XIII Lietuvos dainų šventė pavadinta tautine. Nuo 1990 m. renginys organizuojamas kas ketveri metai liepos pradžioje. Tik išskirtiniais atvejais periodiškumas yra trikdomas, pvz., po 1998 m. Dainų šventė įvyko 2003 m., mat norėta iškilmingai paminėti Lietuvos valstybės karaliaus Mindaugo 750-ąsias karūnavimo metines.

Oficialiai nuo 1994 m. Dainų šventėje dalyvauja ir užsienio lietuviai iš JAV, Kanados, Australijos, Argentinos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos.

2003 m. lapkričio 7 d. UNESCO pripažino Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją ir simboliką Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru. 2007 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtas Dainų švenčių įstatymas pabrėžia, kaip svarbu išsaugoti šį unikalų reiškinį, kuris daro didžiulę įtaką lietuvių kultūros gyvybingumui, regionų kultūros sklaidai, visos tautos konsolidavimui. Dokumentas užtikrina dainų švenčių tradicijos valstybinę apsaugą, periodiškumą, tęstinumą ir plėtrą, reglamentuoja rengimosi ir vadovavimo dainų šventėms tvarką, valstybės ir savivaldybių institucijų atsakomybę bei kompetenciją, nustato finansavimo principus.

Šių metų Dainų šventė yra 18-oji iš eilės. Nors iš tikrųjų ji turėtų vykti 2011 m., tačiau ypatingas Lietuvai jubiliejus lėmė, kad Dainų šventė vyks po dvejų, o ne ketverių metų.

 

Božena Bobinienė

www.punskas.pl

Daugiau informacijos: www.dainusvente.lt

Draudžiama punskas.pl paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti šaltinį.